Kai kalba kiti instrumentai
„Šiomis dienomis nėra taip lengva kalbėti ir dainuoti, kai kalba kiti instrumentai“, – susitikimą su gausiai susirinkusia Šiaulių publika menininkas pradėjo nuo tokios įžangos.
Dainas apie Kukutį saugumiečiui sunku suprasti. Kur šių dainų esmė? Juoktis ir nebijoti.
Jis prisiminė laikus, kai būdamas studentu laukdavo vasaros. Žinojo, tuomet „tranzuos“. Lėks į Rygą, Taliną.
Jo manymu, kultūros žmonės prieš sovietmetį kovojo ne mažiau nei partizanai: „Dainavo kažką apie Kukutį. Tokias dainas saugumiečiui sunku suprasti. Kur šių dainų esmė? Juoktis ir nebijoti.“
Atlikėjas prisiminė savo dėstytoją, pernai anapilin iškeliavusį poetą Marcelijų Martinaitį: „Man labai pasisekė, kad Marcelijus Martinaitis mums dėstė. Su didžiuliais akiniais, susivėlęs. Kas galėjo pagalvoti, kad jis toks svarbus Lietuvos laisvei? Pirmojoje knygelėje apie Rudnosiuką ėmiau visokias nesąmones iš Marcelijaus sukurto Kukučio gyvenimo. Personažą pasiskolinau iš Vytės Nemunėlio.“
Kažkam svarbiausia jo dešros
V.V.Landsbergis paskaitė keletą eilučių iš dar neišleistų užrašų. Viename epizode autoriui nuoširdžiai gaila Rusijos. Juk ji prarado visus draugus – o tai nelengva. O kas bus, jei kokia Kinija sugalvos apginti savo piliečius kur nors Sibire?
Vienam svarbiausia yra jo dešrų verslas. Kitam – kiti dalykai.
„Bandau įsijausti į paprasto Ukrainos kovotojo būseną. Įsakymas gintis neduotas, o užpulti gali bet kurią minutę. Tuomet norisi galvoti apie svarbesnius dalykus. Vienam svarbiausia yra jo dešrų verslas. Kitam – kiti dalykai. Duok Dieve, kad taip ir būtų, kaip mes visi norime, kaip susikuriame“, – kalbėjo menininkas.
V.V.Landsbergis kartu su žiūrovais sudainavo kelias liaudies dainas. Kadaise lankęs folkloro ansamblį „Ratilio“, atlikėjas suprato, koks lobynas tūno liaudies kultūroje.
„Jeigu vaikas mokės bent penkias liaudies dainas, tai su juo bus viskas neblogai. Dainuojantys liaudies dainas žmones mažiau geria, rečiau žudosi“, – teigė atlikėjas.
Dainuojantiems lengviau
Vakaro metu V.V.Landsbergis atskleidė nedidelę paslaptį – jis su „Keistuolių teatru“ repetuoja spektaklį, kurį žiūrovai turėtų išvysti rudenį. Jo tema – savižudybės. Mintis apie tokį spektaklį kilo tuomet, kai teko atšaukti koncertą mokykloje – tą naktį iš gyvenimo savo noru pasitraukė vienas mokinys.
Dainuojantys liaudies dainas mažiau geria, rečiau žudosi.
„Kaip padėti norinčiam nusižudyti? Pasirodo, reikia kalbėti, bet kalbėti ne apie jį, o apie save. Su „keistuoliais“ įsikalbėjome, kad su tuo buvome kone kiekvienas susidūrę – dažniausiai dėl nelaimingos meilės ir tėvų skyrybų. Kodėl to nepadarėme? Turėjome ką globoti. Kas šuniuką, kas žuvytę ar jūrų kiaulytę. Dabar, kai jau tai praėjo, aš žinau, kad galiu daug daugiau ištverti. Kiekvienoje blogoje naujienoje yra gera žinia“, – pasakojo muzikinio vakaro svečias.
O kas yra meilė Rudnosiukui? „Meilė kaip obuolys. Iš pradžių atrodo toks gražus ir skanus. O kai suvalgai... Gėda kam ir parodyti“, – atsakė V.V.Landsbergis.
