Dabar populiaru
Tiesiogiai
15min be reklamos
Publikuota 2021 08 21, 19:07

Kauno autobusų stotyje – buvusio „Tulpės“ kooperatyvo namo meninė interpretacija

Kauno autobusų stotyje nuo šios savaitės eksponuojama buvusio „Tulpės“ kooperatyvo namo meninė interpretacija. Apie 4,4 metrų aukščio ir 15 metrų ilgio kūrinys – menininko iš Izraelio Shay Zilbermano darbas ir Kaune vykstančios modernizmo architektūros projekto „MoFu“ dalis.
„Tulpės“ kooperatyvo namo meninė interpretacija
„Tulpės“ kooperatyvo namo meninė interpretacija / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Tai – vienas iš bandymų kūrybiškai pažvelgti į Kauno modernizmo architektūrą, susikurti savo santykį su miestą garsinančiu istoriniu palikimu ir išryškinti charakteringus pastatų fasadų elementus – linijas, pamėginant pažaisti ir atskleisti, kas slypi už jų.

Tyrinėdamas archyvus, S.Zilbermanas išsirinko 40 ikoniškų ir mažiau garsių Kauno modernizmo pastatų projektų. Remdamasis šiais dokumentais, jis ant popieriaus lapo atkūrė pastatų fasadų kontūrus – taip, kaip juos braižė architektai.

Andriaus Aleksandravičiaus nuotr. /Shay Zilbermanas kuria grafines modernizmo interpretacijas
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr. /Shay Zilbermanas kuria grafines modernizmo interpretacijas

Vėliau piešiniai apdoroti skaitmeniniu būdu ir išpjauti organinio stiklo plokštėje, taip sukuriant įvairių spalvų trafaretus. Šias plokštes menininkas naudojo kurdamas pastele nupieštų paveikslų seriją, kurioje išryškėjančios linijos ir figūros susijungia į įsivaizduojamą tinklelį. Tai – alternatyvus, poetiškas, tyrimais paremtas modernistinio Kauno atvaizdavimas.

„Šiam projektui įkvėpimo sėmiausi iš tiesių linijų, atsirandančių liniuote matuojant atstumą nuo vieno taško iki kito. Liniuotė – modernistinis architekto darbo įrankis. Piešimas naudojant trafaretus dažnai siejamas su vaikyste. Tai žaismingas eksperimentas, kurio metu svarbu tik viena – piešti už linijų“, – apie projektą sako pats autorius.

Paveikslų serija bus eksponuojama 2022 metais „Kaunas – Europos kultūros sostinė“ atidarymo metu. Parodoje „Modernizmas ateičiai 360/365” bus pristatomi ir kitų šio projekto menininkų darbai, interpretuojantys modernizmą Kaune, Lvove, Brno, Kortrijke ir Tel Avive.

„Prieš atvykdamas darbuotis į Kauną, kūrėjas S.Zilbermanas aktyviai tyrinėjo Kauno modernistinę architektūrą, rinko medžiagą apie pastatus ir konsultavosi su architektūros istoriku.

Jį domino įvairūs architektūriniai aspektai, pradedant nuo ikoniškų apvalių langų ir plokščių stogų, baigiant palei pastatų fasadus išsilanksčiusiais lietvamzdžiais. Izraelio menininkas dirbo su keliasdešimt Kauno pastatų, bet ekspozicijai Kauno autobusų stotyje pasirinko būtent „Tulpės“ kooperatyvo pastatą, esantį A.Mickevičiaus g. 15“, – sakė „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos „Modernizmas ateičiai“ koordinatorė dr. Ugnė Marija Andrijauskaitė.

„Tulpės“ pastatas buvo pastatytas 1925 metais, o jo architektas – Antanas Macijauskas.

U.M.Andrijauskaitė svarstė, kad galbūt menininką suintrigavo šio pastato fasade itin stipriai išreikštas tautinis stilius.

– Šis kūrinys – tarsi įžanga į būsimąją 2022 metų parodą ir viso projekto pristatymą? – 15min paklausė U.M.Andrijauskaitės.

– Taip, šio kūrinio eksponavimas – tai nedidelė įžanga į kitus metus. Šią vasarą Kaune bei kituose „MoFu“ partnerių miestuose – Lvove (Ukraina), Kortreike (Belgija) ir Brno (Čekija) jau buvo pristatyti pirmieji menininkų rezidencijų rezultatai, o visus modernizmą interpretuojančius kūrinius bus galima pamatyti parodoje 2022-aisiais metais.

S.Zilbermano kūrinys Kauno autobusų stotyje kabos bent vienerius metus ir sveikins visus, atvykusius į Europos kultūros sostinę autobusais.

– Kodėl pasirinkta vieta – Kauno autobusu stotis? Tai – tiesiog tinkama erdvė pristatymui ar yra ir simbolinė šios vietos reikšmė? Kuo patrauklus būdas tokius darbus pristatyti ne kultūros erdvėse, tačiau viešose miesto vietose?

– Jau nuo pat kūrybinio proceso pradžios menininkas žinojo, jog savo kūrinį nori eksponuoti vietoje, pro kurią praeina daug žmonių, ir taip pakviesti juos trumpam stabtelėti, apsidairyti aplinkui bei pasigrožėti Kauno modernistine architektūra bei jos meninėmis interpretacijomis. Todėl kūrinio eksponavimo vieta pasirinkta labai tikslingai: pro autobusų stoties duris kasdien keliauja didžiuliai žmonių srautai, o šioje vietoje įkurdintas S.Zilbermano kūrinys labai simboliškai pasitinka į Kauną atvykstančius svečius bei sugrįžtančius kauniečius.

S.Zilberman rezidenciją Kaune parėmė Izraelio ambasada Vilniuje, o kūrinį eksponuoti priėmė „Kaunas 2022“ partneriai – bendrovė „Kautra“.

Viliamės, jog kūrinys sudomins praeivius, ir jie 2022 metų sausį užsuks į buvusiame Centriniame Kauno pašte įrengtą parodą pažiūrėti likusių S.Zilbermano darbų bei kitų „MoFu 360/365“ rezidencijų mainuose dalyvavusių menininkų kūrinių.

Be pastarojo pastato, į S.Zilbermano kūrinius įsiliejo ir kiti daugiau ar mažiau žinomi Kauno modernizmo objektai: Iljinų šeimos namas (Donelaičio g. 19), „Dainos“ ir „Romuvos“ kino teatrai, Žaliakalnio vandens stotis, Tyrimų laboratorija (KTU Cheminės technologijos fakulteto C Korpusas) ir kiti.

– Jūs pati esate „Modernizmas ateičiai“ koordinatorė , tad kokia jums atrodo ši sukurta menininko interpretacija – ką matote, žiūrėdama į ją, kuo ir kaip kitaip jį pristato Kauno modernizmą?

– Teko stebėti visą ilgą kūrybinį procesą. Iš pradžių menininko atsirinkti Kauno pastatai virto iš plonyčių linijų sudėliotais trafaretais, tada trafaretai buvo vežiojami pieštukais bei pastele ant popieriaus, sujungiant skirtingų modernistinių Kauno pastatų fasadus į naujas, dar nematytas konstrukcijas.

Tokį modernistinės architektūros perkėlimą ir atkartojimą siečiau su tuo, jog modernizmas – tai globalus reiškinys, ir panašūs elementai architektūroje atsirado panašiu metu, bet labai skirtingose pasaulio vietose. Į Kauną atvykęs S.Zilbermanas buvo nustebintas atradęs nemažai panašumų su jam gerai pažįstamais Tel Avivo modernizmo pastatais.

Justino Stonkaus nuotr./Ugnė Marija Andrijauskaitė
Justino Stonkaus nuotr./Ugnė Marija Andrijauskaitė

Iš tiesų, kauniečio akiai jau įprastus juostinius langus bei lenktus balkonus galime atrasti ir kituose miestuose, tiek Europoje, tiek ir kituose žemynuose.

Man pačiai šis autobusų stotyje įkurdintas meno kūrinys patinka tuo, jog jis žavingai žaidžia su šviesa: iš išorės kiek kuklesnis ir matinis, žiūrint į jį iš stoties vidaus virsta neįprastu vitražu, pro plonas fasado linijas įsileidžiančiu saulę vidun.


Apie „MoFu“

„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ vykdo projektą, iš dalies finansuojamą „Creative Europe „Modernism for the future 365/360“ (MoFu). Tai – modernizmo architektūros meninės interpretacijos.

Vyksta vietos rezidencijų pristatymai bei užsienio kūrėjų vizitai Kaune, Lvove ir Brno, Tel Avive. Projekto turinys bus kuriamas iki rugsėjo mėnesio, o vėliau bus rengiamasi visus juos pristatyti tarptautinėje parodoje.

Menininkai kartu su vietos tyrėjais ir paveldo bendruomene sukurs 17 meninių projektų XX amžiuje statytuose modernistiniuose pastatuose. Iš jų – šeši objektai Kaune.

17 unikalių projektų stiprins Europos modernizmo paveldo pasakojimą bei sieks atspindėti dabartinę jo reikšmę globaliai visuomenei.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą