Pamatęs šį filmą Alfredas Hitchcockas pareiškė: „Nuo „Dvigubos kompensacijos“ pasirodymo du svarbiausi žodžiai kalbant apie filmus yra „Billis“ ir „Wilderis“. Pagyrimų šiam darbui negailėjo ir knygos, kuria paremtas filmo scenarijus, autorius Jamesas M. Cainas, prisipažinęs, jog kai kuriais aspektais juosta netgi pranoko knygą. Filmas žavi ir šiuolaikinius režisierius – noir kinui neabejingas Woodis Allenas jį nedviprasmiškai pavadino geriausiu kada nors sukurtu filmu.
„Dviguba kompensacija“ yra itin dėkingas darbas, norintiems pradėti pažintį su noir filmų stiliumi. Jame sutiksime kone visus šiam žanrui priskiriamų darbų elementus. Kokie gi jie?
Joks tikras noir filmas neapsieina be amoralių herojų. Pagrindinis noir filmo veikėjas yra ryški tipiško Holivudo herojaus priešingybė – susvetimėjęs, valdomas tamsiosios asmenybės pusės, pasiduodantis pražūtin vedančiai aistrai. Dažniausiai šios aistros objektas – femme fatale, įstabaus grožio, bet šalta, apgaulinga moteris.
Pagrindiniai „Dvigubos kompensacijos“ veikėjai – draudimo agentas Walteris Neffas ir vieno iš klientų žmona Phyllis Dietrichson visiškai atitinka šiuos apibrėžimus.
Kitas svarbus elementas – nusikaltimas, dažniausiai žmogžudystė. Kaip ir galima spėti, šiame filme auka tampa nuobodžiaujančios, savo gyvenimu nepatenkintos Phyllis vyras. Vos išvydusi Walterį Neffą moteris ima jį vynioti apie pirštą.
Įdomu tai, jog įžvalgus draudimo agentas akimoju demaskuoja jam spendžiamas pinkles, bet po itin trumpai trukusių dvejonių pasiduoda pražūtingai pagundai.
Įžvalgus draudimo agentas akimoju demaskuoja jam spendžiamas pinkles, bet po itin trumpai trukusių dvejonių pasiduoda pražūtingai pagundai.
Dar vienas ryškus noir kino motyvas – painus siužetas. Walteris Neffas puikiai išmano savo darbą ir su užsidegimu ima kurti tobulos žmogžudystės planą, tačiau joks noir filmas neapsieina ir be daugiau ar mažiau moralaus detektyvo.
Itin svarbus vaidmuo tenka tėviškam Walterio Neffo kolegai, kurio darbas – išsiaiškinti prašymų išmokėti draudimo kompensacijas pagrįstumą.
Jis ima kelti pavojų kruopščiai suraizgytai Walterio apgaulei.
„Dviguboje kompensacijoje“ sutinkami ir kiti noir filmams būdingi elementai: išraiškingi dialogai – kandūs ir poetiški, urbanistinė aplinka, dulkėti, apšiurę interjerai, kontrastingas apšvietimas, sunkiai per žaliuzes besisunkianti šviesa, metanti keistus, kalėjimo grotas primenančius šešėlius.
Na ir, žinoma, sakoma, kad geras noir filmas visada baigiasi blogai.
„Dviguba kompensacija“ nuo pirmųjų kadrų įvilioja žiūrovą į tamsų, tačiau bauginančiai viliojantį pasaulį ir prikausto dėmesį iki pat dramatiško finalo.
