Siužetas ir kontekstas
XX a. Žemėje viešpatauja komunizmas ar kita utopinė santvarka. Visi gyvena draugiškai. Žmonės nebeserga, nekariauja ir savo malonumui klajoja po kosmosą. Tačiau apskritai Visatoje (kur nepasiekė Lenino idėjos) dar toli iki tobulybės ir harmonijos. Maskvietis blondinas vardu Maksimas (V.Stepanovas), klajodamas kosmose, patiria avariją ir atsiduria Sarakšo planetoje. Ten verda įnirtinga kova. Policinę totalitarinę valstybę (Rusija?) į kampą spaudžia dvi priešiškos valstybės. Nedėkingi išsigimėliai (estai, lietuviai?), kažkada buvę didžiosios sesės sudėtyje. Be to, tenka grumtis su mutantais ir kitais oligarchais. Maksimas pažįsta šį pasaulį, susidraugavęs su simpatiška mergina Rada (J.Snigir) ir jos broliu Gajumi (P.Fiodorovas), tarnaujančiu elitiniame būryje. Netrukus ir Maksimas tampa šio „specnazo“ nariu, bet greitai suabejoja kilnia misija. Disidentai mutantai atveria jo žydrąsias akis...
Reziumė ir įvertinimas
Broliai Strugackiai apysaką „Gyvenama sala“ parašė 1967 metais. Tuo metu Sovietų Sąjungoje disidentus kišo į beprotnamius. Vėliau buvo išleista kupiūruota kūrinio versija. Pagrindinis herojus Maksimas Rostislavskis tapo Kamereriu, o santvarkos kritika buvo gerokai užmaskuota. Įdomu, kodėl režisierius F. Bondarčiukas pasirinko šį kūrinį? Logiškai mąstant, tai turėtų būti kandi satyra, liudijanti, kad XXI amžiaus Rusijoje vėl persekiojami disidentai (tik dabar V.Chodorkovskis ir G.Kasparovas). Gimsta diktatūra, kur kartojamos tos pačios klaidos, vėl ieškoma išorės priešų. Tačiau atrodo, jog režisierius jaučia nostalgiją praėjusiems laikams. „Specnazo“ narys Gajus atrodo ir kalba kaip koks „Naši“ aktyvistas, o supermenas Maksimas dažniausiai šypsosi it debilas ir viena ranka sudoroja visus priešus. Atrodo, kad jis viską priima kaip žaidimą. Vizualiai filmas atrodo įspūdingai, bet dėl silpno scenarijaus ir režisūros, neišvystytų personažų „Gyvenama sala“ labiau primena propagandinį filmuką, skirtą privilioti daugiau rekrūtų į Rusijos armiją. Galbūt režisieriaus požiūris ryškiau atsiskleis antroje dalyje, bet veiksmas vystosi taip lėtai, kad žiūrėti antrąją dalį gali nebelikti noro.
Įvertinimas 1/4
P.S. Rusų režisierius A.Germanas jau ne vienus metus suka filmą pagal kitą A ir B. Strugackių romaną „Sunku būti Dievu“. Tai turėtų būti nepalyginti įdomesnis kūrinys.
