Festivalis įkurtas 2005 m., minint 100-ąsias Slovėnijos kino metines Ljutomere – mieste, kur buvo sukurtas pirmasis slovėniškas filmas. Šio pirmojo filmo režisieriaus Karol Grossmann vardu ir pavadintas festivalis.
Kiekvienais metais vaidybinių filmų programą lydi vyno degustacijos, meno parodos, koncertai, seminarai, diskusijos ir tradicinės monstrų eitynės paskutinę festivalio dieną.
Vis tik svarbiausia renginio dalis yra unikali filmų programa, skirta tikriesiems kino mėgėjams, entuziastams. Festivalio tikslas yra grąžinti pavojų ir drąsą į šiuolaikinį kiną, kuris savo vidutiniškumu, politiniu korektiškumu ir beviltišku noru įtikti masėms praranda vis daugiau ir daugiau savo buvusios reputacijos, įtakos, kūrybiškumo ir atitinkamai praranda didelę dalį savo auditorijos.
Festivalio atstovai taip pat nori pabrėžti, kad nedidelio biudžeto žanrinis kinas tiesiog idealiai tinka Slovėnijos kinui, kuris turi gana ribotus filmų gamybos rėmimo išteklius. Šie filmai sugeba pritraukti publiką savo išskirtinėmis istorijomis, yra drąsūs ir kūrybiški, įkvėpti įvairių nesutarimų, paprastai atmesti savo laikmečiu, nes jie sulaužo, pranoksta estetinius tabu ir siūlo nelengvą, bet būtiną socialinę savirefleksiją. Štai todėl jie yra tokie svarbūs ir turėtų būti globojami, remiami ir skatinami, ypač mažose rinkose, kuriose lengvai gali tapti snobiškumo ar komercializmo auka.
Tuo tarpu festivalio akimirkas prisimindama aktorė J.Jutaitė labiausiai džiaugėsi tuo, kad filmas jau spėjo užsitarnauti gerą vardą tiek tarp žiūrovų, tiek tarp kritikų.
„Per šiuos festivalinius metus mūsų filmas apkeliavo išties daugybę festivalių bei pelnė pakankamai įspūdingą apdovanojimų kiekį, tarp jų ir keletą gana svarių. Taigi viešėdama šiame festivalyje, ypatingai džiaugiausi, jausdama, kad filmui per šiuos metus išties pavyko užsitarnauti puikų vardą. Organizatoriai sakė, kad didžiuojasi, galėdami turėti šitiek kalbų sukėlusį filmą savo programoje, o žiūrovams nebeteko pristatinėti net filmo siužeto, mat didžioji dauguma buvo girdėję skambias rekomendacijas iš savo bičiulių, jau mačiusių filmą kitų šalių festivaliuose. O kad viskas neskambėtų taip nuobodžiai, dar galima būtų pridurti ir tai, kad festivalyje buvo rengiamas net ir zombių paradas, kuriame negyvėliai aukas rinkosi tikrai ne pagal filmų reitingus“, – šypsojosi aktorė.
