Filme susipažįstame su Josefu Josade – Izraelyje gyvenančiu tapytoju, surengusiu ne vieną personalinę ir grupinę parodą. Filme stebime jį tapant tai, kas jį supa – kalvotą žemę, dangų. Menininkas siekia perprasti ir perteikti šio peizažo struktūrą. Droviai, jo dukra, filmo autorė Elžbieta stebi dirbantį savo tėvą ir lydi jį šioje ypatingoje erdvėje. Jų atsargus, kartais nesklandus dialogas gimsta ne iš žodžių, o per žvilgsnį, atsuktą į dykumos peizažą. Būtent čia, šiame žemės lopinėlyje ir po šiuo dangumi jiems pagaliau pavyksta susikalbėti. Savaip.
Jubiliejinį 20 kartą vykstantis Jihlavos dokumentinių filmų festivalis yra didžiausias ir ryškiausias kūrybinės dokumentikos įvykis Centrinėje ir Rytų Europoje, išsiskiriantis savo netradicine ir drąsia programa bei įkvepiančiais pasaulyje žinomų menininkų pranešimais festivalio dalyviams ir žiūrovams. Šiais metais atrankos komisijai buvo pateikti 3600 filmai ir tik 310 filmų pateko į festivalio programą.
Nacionalinė filmo premjera įvyks lapkričio mėnesį Europos šalių kino forume „Scanorama“.
Filmo gamybą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Geros valios fondas. Filmo tarptautinę premjerą iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras.
