Antrojoje režisieriaus juostoje prancūzų kalba (pirmoji – „Bohemos gyvenimas“ 1992 m.) susitinka du žemiausio socialinio lygmens žmonės – prancūzas batų valytojas Marcelis Marksas (aktorius Andre Wilmsas) ir dėl politinio persekiojimo iš Afrikos emigravęs berniukas Idrisa, kurį vaidina Blondinas Miguelis. Užsimezgusi draugystė ir solidarumas, nepaisant gresiančio pavojaus, padeda jiems išsikrapštyti iš prekiautojų žmonėmis paspęstų žabangų.
Vienas iš personažų filme tarsteli, jog Viduržemio jūroje plaukioja daugiau asmens dokumentų nei žuvų, mat daugelis nelegalių emigrantų išmeta savo identifikacijos dokumentus, kad nebūtų deportuoti į tėvynę. Pasak režisieriaus, baigiamuosiuose filmo titruose nebuvo paminėti daugelis filme vaidinusių asmenų, nes jie išties yra nelegalūs emigrantai be oficialių vardų ir pavardžių.
Nors filmo istorija galėjo nutikti bet kuriame Europos mieste, režisierius planavo filmą apie vandens keliais Europon atvykusį pabėgelį. Teko atrasti filmavimui tinkamą uostą aplink Viduržemio jūros teritoriją. Jis išnaršė Ispanijos, Portugalijos, Prancūzijos pakrantes ir buvo beprarandąs viltį, kai aptiko Havrą – pamirštą, bliuzo ir rokenrolo dvasia dvelkiantį Prancūziijos miestą, apie kurio egzistavimą nutuokia retas prancūzas.
Svarbiausia „Havre” – žmonės ir kritinėse gyvenimo situacijose išryškėjančios jų savybės. Tai filmas apie kovą su represyvia teisine sistema, emigraciją, draugystę ir žmogiškumą, suteikiančius geresnio pasaulio viltį. Galvodamas apie filmo pabaigą, režisierius sako nusprendęs atsiduoti pasakos idėjai, prieš kurią bejėgis net ir modernus mokslas Tai kupinas optimizmo ir rokenrolo (filme skambančią Little Bob muziką vainikuoja jo paties pasirodymas kadre) pasakojimas apie gerumą ir vienybę vardan kilnaus tikslo.
„Havras” žymi naujos A.Kaurismaki trilogijos, kurią režisierius planuoja baigti per artimiausią dešimtmetį, pradžią.
