Lietuvos kino centro (LKC) direktorius Rolandas Kvietkauskas trumpai pristatė Lietuvos kino industrijos situaciją bei LKC vaidmenį kuriant lietuvišką dokumentiką.
„Praėję metai Lietuvos kinui buvo itin sėkmingi ne tik pasirodant tarptautiniuose kino festivaliuose, bet ir vidaus kino rinkoje. 2014 metais Lietuviški filmai sudarė 23 proc. visos filmų rinkos pajamų. Verta paminėti, jog tarp kino teatrų repertuaruose pasirodžiusių filmų buvo ir du pilnametražiai dokumentiniai filmai, o sėkmingiausias iš jų sulaukė net 30 tūkst. žiūrovų“, – į augančios produkcijos bei kylantį auditorijos susidomėjimą dėmesį atkreipė R. Kvietkauskas.
Kino kūrėjų bei prodiuserių požiūrį į Lietuvos dokumentinio kino situaciją apibendrino prodiuserė Dagnė Vildžiūnaitė. Du jos prodiusuoti darbai buvo pristatyti Krokuvos kino festivalyje: konkursinėje festivalio programoje dalyvaujantis Giedrės Žickytės režisuotas filmas „Meistras ir Tatjana“ bei tos pačios režisierės dokumentinis filmas „Kaip mes žaidėme revoliuciją“, atidaręs specialią „Focus on Lithuania“ programą.
Daugiausia su dokumentiniais filmais dirbanti prodiuserė atkreipė dėmesį į sociokultūrinio konteksto specifiškumo keliamas problemas ieškant bendradarbiavimo partnerių už Lietuvos ribų.
„Gan sudėtinga Lietuviškus dokumentinius filmus finansuoti remiantis tarptautinių koprodukcijų schemomis. Mums, kaip Rytų europiečiams, vis dar labai svarbios identiteto temos. Todėl dažnai kyla sunkumų pristatant darbų projektus kitų šalių auditorijoms, nes tie projektai kalba apie mus, mums aktualias problemas“, – patirtimi dalinosi prodiuserė Dagnė Vildžiūnaitė.
Kino centro „Skalvija“ direktorė Vilma Levickaitė supažindino su kino teatro „Skalvija“ organizuojamu tarptautiniu Vilniaus dokumentinių filmų festivaliu. V. Levickaitė atkreipė dėmesį į kintančią publikos reakcijas dokumentinio kino atžvilgiu ir būtinybę šviesti plačiąją visuomenę apie dokumentinį kiną: „Kai prieš dvylika metų pradėjome rengti festivalį, situacija buvo be galo sudėtinga. Niekas neidavo į dokumentinio kino seansus. Tačiau požiūris pamažu keičiasi.“
LRT televizijos vykdomą dokumentinio kino veiklą reziumavusi kino kritikė Izolda Keidošiūtė paminėjo teigiamas tendencijas iš augančio skirtojo biudžeto skirti pinigų filmų gamybos rėmimui bei lietuviškų filmų licenzijų įsigijimui.
„Šiais metais po ilgo krizinio laikotarpio Lietuvos televizija ketina prisidėti finansine 16,5 tūkst. Eurų parama prie bendro Latvijos, Estijos, Lietuvos dokumentinio filmo, apie Rusijos taikomas propagandos mechanizmus Baltijos šalyse, gamybos“, – dalinosi mintimis Izolda Keidošiūtė.
„Jaunoji kino kūrėjų, studijuojančių Akademijoje, karta tęsia lietuviškos dokumentikos tradiciją, kartu atsinešdama naujas šiuolaikiškas idėjas“, – pastebėjo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos filmų studijų koordinatorė Asta Tumaitė.
Režisierius Audrius Stonys, pradėjęs kurti paskutiniais sovietinio režimo metais, kalbėjo apie socialinių bei kultūrinių pokyčių įtaką dokumentinio kino raidai.
„Manau, svarbiausias dalykas yra tas, kad mes vis dar laikome dokumentiką meno forma. Šis suvokimas pamažu nyksta Europoje, kurioje dokumentika juda televizinės žurnalistinio stiliaus linkme“, – apie dokumentikos slinktis kalbėjo režisierius.
Režisieriaus nuomone, toks nuoseklumas pasiteisina – lietuviški dokumentiniai filmai dažnai sulaukia tarptautinių festivalių dėmesio bei įvertinimų. A. Stonys taip pat pasidžiaugė ateinančia nauja stiprių dokumentikos režisierių karta: „Išgirstame tokius naujus vardus kaip Mindaugas Survila, Mantas Kvedaravičius ir tai parodo, kad dokumentikos tradiciją Lietuvoje tęsia ne tik jau įsitvirtinę meistrai, bet ir kiekvienais metais pasirodantys jauni, itin įdomų požiūrį turintys kūrėjai.“
