Knygos autorės – šalyje žinomos kino kritikės Živilė Pipinytė, Auksė Kanceravičiūtė, Neringa Kažukauskaitė ir Izolda Keidošiūtė – leidinyje apžvelgia kino istorijos raidą, supažindina skaitytoją su svarbiausiais kino pasaulio atstovais, žanrais ir judėjimais, nacionaline kinematografija, taip pat Holivudu bei jo žvaigždėmis.
Net dvejus metus brandintos knygos pristatymui pasitelkta autorių diskusija, moderuota knygos redaktorės Rasos Paukštytės. Pirmoji mintis išdėstė knygos sumanytoja N.Kažukauskaitė – moteris tikino, kad užsienyje tokio pobūdžio knygos yra itin populiarios, o Lietuvoje pastebėtas tokios literatūros poreikis ne tik jauniesiems kino mylėtojams, bet ir profesionalams, idant šie nepamirštų svarbiausių faktų.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Izolda Keidošiūtė |
„Versti užsienio literatūrą pasirodė nepalanku – pastarieji leidiniai labiau orientuoti į savo šalių kultūras, kontekstą, problematiką, o Lietuvai tai – menkai aktualu, tad verstinius variantus reiktų nemenkai adaptuoti“, – sakė N.Kažukauskienė.
Apie propagandinį Vokietijos kiną rašiusi A.Kanceravičiūtė mėgino nupasakoti susirinkusiai publikai, kaip vyko knygos rašymo procesas ir su kokiais sunkumais autorė susidūrė. Ž.Pipinytė bandė paaiškinti vartotojiškumo įsigalėjimo kino pasaulyje mastą.
„Didieji kino teatrai skęsta komercinėje produkcijoje, o tokius filmus pamėgusi publika menkai orientuojasi kino pasaulyje“, – tikino kino kritikė.
Apie Holivudą ir jame gimusias kino žvaigždes medžiagą ruošusi I.Keidošiūtė savo ruožtu atviravo apie šiai temai jaučiamą aistrą.
Kaip aiškino knygos iliustracijų redaktorė Goda Sosnovskienė, nuotraukos knygai parinktos bendradarbiaujant su pasaulinių fotoagentūrų atstovais, mat norint iliustruoti tekstus vien lietuviškas nuotraukų archyvas yra per mažas. Moteris prisitarė, kad kelios nuotraukos, panaudotos leidinyje, paimtos nelegaliai, mat kitokių galimybių nerasta.
Pasisakius kiekvienai iš knygos autorių, žiūrovams buvo duota proga užduoti rūpimus klausimus. Šia galimybe publika pasinaudojo gan aktyviai: žmones domino, kokią žalą kino pramonei daro įsišaknijęs piratavimas, kur galima pamatyti leidinyje minimus filmus, kada pasirodys antroji leidinio dalis. Pasibaigus diskusijai visi norintieji buvo pakviesti į „Skalvijos“ kino teatro salėje vykusią filmo „Žmogus su kino kamera“ peržiūrą.
„Trumpa kino istorija: nuo ištakų iki Antrojo pasaulinio karo“ – pirmoji „Vaizdų kultūros studijos“ leidžiamos kino istorijos dalis. Šiais metais ketinama išleisti ir knygos tęsinį, apimsiantį kino istorijos laikotarpį nuo Antrojo pasaulinio karo iki šių laikų.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Pristatymo akimirka |
