„Pierre'as Schoendoerfferis, rašytojas, režisierius, dokumentinių filmų kūrėjas, Dailiųjų menų akademijos kino ir audiovizualinių menų skyriaus viceprezidentas, šį rytą mirė karinėje ligoninėje „Percy“, – sakoma jo šeimos pareiškime.
P.Schoendoerfferis, kuris buvo vienas prancūzų kino apdovanojimų „Cezarių“ steigėjas, savo karjerą Prancūzijos pajėgų filmavimo tarnyboje pradėjo per karą Indokinijoje.
Jis nufilmavo šio karo kulminacinį mūšį – prancūzų pralaimėjimą 1954 metais prie Dien Bien Pu – ir keturis mėnesius buvo laikomas kaip karo belaisvis.
Po karo P.Schoendoerfferis pasitraukė iš armijos, bet liko Vietname dirbti reporteriu prancūzų ir JAV leidiniams, tarp jų – „Paris Match“, „Time“ ir „Life“.
1955-aisiais grįžęs į Prancūziją jis tapo keliaujančiu korespondentu, rašytoju ir kino kūrėju, buvo daug kartų sugrįžęs į Vietnamą ir pranešinėjo apie tokius konfliktus kaip Alžyro karas.
Patirtis Indokinijos kare atsispindi jo garsiausiuose darbuose: filmuose „Būgnininkas krabas“ (Le Crabe-Tambour), kuris 1977-aisiais laimėjo tris „Cezarius“, ir „317-asis būrys“ (La 317e Section), kuris buvo pastatytas pagal jo romaną ir laimėjo 1965 metų Kanų kino festivalio apdovanojimą už geriausią scenarijų.
Jis taip pat buvo grįžęs į Vietnamą kurti „Oskaru“ apdovanotos 1967-ųjų juostos „Andersono būrys“ (The Anderson Platoon), kurioje pasakojama apie toje šalyje kariavusių amerikiečių gyvenimą.
Prie to konflikto jis grįžo ir 1991-aisiais, filmu „Dien Bien Phu“ (Dien Bien Phu) apie amerikiečių karo korespondentą, rašiusį apie tą lemtingą mūšį.
P.Schoendoerfferis gimė 1928 metais centrinės Prancūzijos mieste Šamaljere. Jis turi tris vaikus, tarp jų – kino kūrėją Fredericą Schoendoerfferį.
