Aktorius pasakojo, kad toks elgesys pačiam buvo šiek tiek keistas: dažniausiai jam būdavę sunku pravirkti „pagal užsakymą“. Dalydamasis patirtimi, O.Wilsonas prisiminė, kad jam kartais būdavo nelengva parodyti emocijas filmuojantis kituose filmuose, kur pagal scenarijų reikėdavo verkti. Negalėdamas to padaryti, jis turėdavo pasinaudoti dirbtinėmis ašaromis.
„Kai kuriuose filmo „Marlis ir aš“ epizoduose filmavosi tikrai senas šuo, vardu Kuperis, kuris vaidino Marlį senatvėje. Kai jis išeidavo į filmavimo aikštelę, būdavo be galo sunku nepasiduoti emocijoms, nes tai buvo išties senas, daug metų nugyvenęs šuo. Širdį suspausdavo į jį žiūrint – jausdavau, kad ašaros čia pat – tai tikrai labai tikroviška situacija“, – pasakoja O.Wilsonas.
„Marlis ir aš“ – komedija, kuri jus sujaudins ir prajuokins, kino teatruose pasirodys jau kovo 13 dieną.
