Gyveno sau toks keistuolis filmų kūrėjas Leo (akt. Damienas Bonnardas). Vienąkart jis nusprendė palikti namus ir keliaujant rasti įkvėpimą naujam scenarijui. Kol jis su kuprine ant pečių vaikštinėjo po Prancūzijos Alpes, gaudydamas vis pabėgantį įkvėpimą, netyčia rado avių bandą prižiūrinčią piemenaitę (akt. India Hair).
Trumpas pokalbis apie vilkus ir paskerstas avis – puiki fragmentiško meilės romano pradžia. Leo greitai įsilieja į Marie šeimą (ji gyvena ūkyje su dviem sūnumis ir tėvu) ir netrukus jis jau pats sūpuoja naujagimį sūnų. Vis tik iki idilės toli. Marie apninka pogimdyvinė depresija ir ji nenori nieko žinoti apie kūdikį; Leo vis dingsta suviliotas įkvėpimo ir kitų traukos subjektų paieškų, o scenarijaus taip ir nepajuda iš mirties taško.
Taip ir norisi gerai papurtyti Leo, liepti baigti valkiojusis ir pagaliau sėstis prie darbo – kiekgi galima?
Prireikia laiko, kol „Vertikali būsena“ įsivažiuoja (arba bent kol atsipalaiduoji ir nustoji ieškoti logikos). Kai pripranti prie nepatogių ar net šokiruojančių siužeto vingių, pereini pakeltų antakių, pasipiktinimo stadijas, nuoširdžiai pradedi mėgautis šios absurdo komedijos kuriama painiava. (Mintyse taip ir matai, kaip sau kikena D. Bonnnardas rašydamas scenarijų ir įsivaizduodamas žiūrovų reakcijas.)
Pagaliau į galvą šauna mintis – gal mes atsidūrėme Leo scenarijuje?
Stipriausia šios absurdo komedijos pusė – nenuspėjamumas. Kai pagalvoji, kad pagaliau pasiektos ribos, – tau įrodo priešingai. Nesvarbu, ar filmas sukels susižavėjimą, ar pasipiktinimą, reikia pripažinti – darbas išradingas. Visgi atsargiai – šaltas lietuvis gali ne visada suprasti prancūzišką humorą. Be to, gink dieve, netyčia neatsiveskite savo konservatyvios senelės. Ji ne tik pabėgs iš salės, bet ir galėsite atsisveikinti su gimtadienio dovanomis.
„Vertikali būsena“ – tarsi mestas iššūkis. Jam reikalingas drąsus, atviras ir turintis tamsoką humoro jausmą žiūrovas. Čia pilna erotikos, daug atvirų sekso scenų, nuorodų (ir ne tik) į homoseksualumą bei kitokių kūrėjų provokacijų. Atrodo, žiūrovui metamas pašaipos pilnas iššūkis – kiek dar tversi, šventeiva? Kai su žiūrovu tiek žaidžiama, tik nuoširdi Leo meilė ir rūpestis sūnui išlaiko filmą „nepabirusį“ – kažkas visgi tikra.
Beje, pabaigoje pagaliau sužinome, ką norėta pasakyti pavadinimu: turi stovėti tiesus, kad atrodytum didelis ir drąsus – kitaip tave užpuls ir sudraskys.
