Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 sausio 13d. 11:04

Ukrainiečių režisierius S.Loznica kuria filmą apie „Misterį Landsbergį“: jis svarbus pasaulio istorijai

Sergejus Loznica su Vytautu Landsbergiu Interviu
Asmeninio archyvo nuotr. / Sergejus Loznica su Vytautu Landsbergiu

„Aš buvau nustebęs, jog nėra fundamentalaus filmo apie Sąjūdį. Ačiū dievui, kad Vytautas Landsbergis dar gyvas ir gali visa tai papasakoti“, – pasakojo ukrainiečių režisierius Sergejus Loznica. Interviu 15min žinomas istorinio kino kūrėjas išryškino esmines ironiškai pavadinto filmo „Misteris Landsbergis“ detales. Anot jo, filmas turėtų pasirodyti 2021 metų pabaigoje.

„Man pavyko surinkti išskirtinę archyvinę medžiagą, kurią radau ne tik kino ir televizijų archyvuose, bet ir gavau galimybę naudotis privačių žmonių VHS kamera užfiksuota istorija“, – sakė jis ir pridūrė, jog šiuo metu turi apie 1000 valandų medžiagos.

– Kuo jums įdomus Vytautas Landsbergis?

– Pirmiausia todėl, jog jis labai įdomus žmogus – gilus, išmintingas, svarbus ir reikšmingas. Tačiau ne tik Lietuvai, Sovietų Sąjungai, visai Europos politikai, bet ir pasaulio istorijai. Lygiai taip pat, kaip ir nepriklausomybę Baltijos šalims atkūręs Sąjūdis, kurio metu buvo peržiūrėtas Ribentropo–Molotovo paktas. Šie įvykiai vėliau lėmė, jog sugriuvo visa Sovietų Sąjunga. Kai „pribaltai“ išėjo, kaip buvo sakoma liaudies deputatų suvažiavime, Gorbačiovas neteko absoliučios valdžios. O tuomet išėjo ir likusieji.

Taigi, tai, kas įvyko Lietuvoje anuomet, galime pavadinti stebuklu. Trys Baltijos šalys ėmė ir išslydo, o Lietuva buvo viso to „slystelėjimo“ avangardas.

Šiandien, sausio 13-ąją, 30-osios žiaurių įvykių Lietuvoje metinės. Būtent tuomet savo laisva valia, užsispyrimu ir drąsa žmonės apgynė savo nepriklausomybę. Todėl šis laikotarpis reikalauja išsamaus įamžinimo, kuris reikalingas visoms kitoms šalims, galiausiai neatgavusioms savo nepriklausomybės. Nors formaliai jos ir laisvos. Čia kalbu apie visas posovietines valstybes. Pavyzdžiui, Ukraina, Moldova, Sakartvelas, Armėnija, Azerbaidžanas yra įtraukti į karą. Kai kuriose šalyse, Rusijoje arba Baltarusijoje, įsitvirtino tironai, kurie vis sugrįžta ir sugrįžta. Verta žvilgtelti ir į tai, kas vien Azijoje darosi...

Taigi, tai, kas įvyko Lietuvoje anuomet, galime pavadinti stebuklu. Trys Baltijos šalys ėmė ir išslydo, o Lietuva buvo viso to „slystelėjimo“ avangardas. O tai, kaip tai atsitiko, svarbus klausimas ne tik politikams, norėjusiems suteikti laisvę savo šalims, bet ir pasauliui.

Asmeninio archyvo nuotr./Sergejus Loznica su Vytautu Landsbergiu
Asmeninio archyvo nuotr./Sergejus Loznica su Vytautu Landsbergiu

– Ar jau seniai planavote kurti tokį filmą?

– Aš jau senokai domiuosi šiuo istoriniu periodu. Pirma – sukūriau tokią juostą, kuri vadinasi „Maidanas“. Tai istorija apie pirmąją tikrą revoliucija, įvykusią posovietinės šalies teritorijoje. Apie revoliuciją, kuri nebuvo nuleista iš viršaus, bet inicijuota didžiosios daugumos žmonių. Tai revoliucija iš apačios.

Vėliau režisavau filmą „Įvykis“ apie 1991 metų pučą, kuris buvo tarsi revoliucijos antipodas, mat sudarydami įvaizdį, jog tai piliečių iniciatyva, jį iš tiesų išprovokavo Sovietų Sąjungos valdžia. Kita vertus, jie nesugebėjo šio įvykio suvaldyti. Kaip viso to tęsinys, Baltijos šalių elitai bei politiniai veiksmai tapo raktu, vedusiu prie SSRS griūties. Panašu, jog truputį pravėrus duris, pavyko ištrūkti...

Buvo ištisa eilė žinomų, protingų, gilių visuomenininkų, kurie tuo užsiėmė ne dėl to, jog jų profesija tokia.

Taigi logiška, jog pradėjęs nuo „Įvykio“ grįžtu prie Lietuvos bei stengiuosi į bandymą atgauti nepriklausomybę pažvelgti iš jos perspektyvos. Tai reikšmingas bandymas, nes jis sėkmingas, todėl būtina išaiškinti, kodėl jis toks buvo. Tai ypač svarbu valstybėms, dar neišsikapanojusioms iš priespaudos.

Būtina atidžiau pažvelgti, kokių priemonių ėmėsi ano meto politikai ir ne tik V.Landsbergis. Buvo ištisa eilė žinomų, protingų, gilių visuomenininkų, kurie tuo užsiėmė ne dėl to, jog jų profesija tokia (ten nebuvo jokio žmogaus, kuris turėjo politiko išsilavinimą). Jie buvo ekonomistai, filosofai, rašytojai, muzikai, poetai, žurnalistai ir, žinoma, profesionalūs revoliucionieriai, kaip Antanas Terleckas. Ar žinote jį?

– Girdėjau.

– Tai labai svarbus ir užmirštas vardas. Dažnai užduodu šį klausimą, bet lygiai tiek pat išgirstu atsakymą „girdėjau“. Jis kartu su bendraminčiais įkūrė Lietuvos laisvės lygą. Taip, jie buvo radikalai, tačiau viskas, ką jie kalbėjo, yra tai, ko siekė Lietuva. Juos nuolatos kažkas tildė, sakydami: „Ar jūs čia tankų norite?“ A.Terleckas anuomet niekada nedalyvavo oficialioje politikoje, nors jis kaip tik tuo ir užsiėmė. Jis niekada nesiekė kažkokios valstybinės karjeros, aukštų pareigų, atvirkščiai, bego nuo to, buvo disidentas, kalėjęs sovietiniuose lageriuose. Ir tokių neįtikėtinų žmonių buvo daug, pavyzdžiui, Petras Cizikas ir kt.

Ar jūs čia tankų norite?

Šie žmonės tiesiog norėjo nepriklausomybės tautai ir šaliai. Jie nemokėjo daryti polikos kabinetuose, oficialiuose susitikimuose ir t. t.

Asmeninio archyvo nuotr./Sergejus Loznica su Vytautu Landsbergiu
Asmeninio archyvo nuotr./Sergejus Loznica su Vytautu Landsbergiu

– Vadinasi, jūsų nuomone, žmonės, turėję išsilavinimą, žinių, buvo priežastis, kodėl Lietuvai pavyko.

– Ne, ne tai priežastis. Ji yra Lietuvos žmonių negebėjimas egzistuoti po viso to, ką jie patyrė. Jie nebegalėjo viso to laikyti savyje, tylėti. Jeigu pas pačius žmones nebūtų buvę degančio noro būti laisviems, nieko nebūtų įvykę. Bet vienų žmonių ir vieno noro neužtenka, nes būtini tie, gebantys svajones realizuoti politiniame pasaulyje. Be intelekto, gebėjimo žaisti šachmatais, nieko negali padaryti, ypač tada, kai prieš jus žaidžia didžiulis, sudėtingas parazitas, kuris dar ir draugu stengiasi apsimesti. Tai ir iki šiol tęsiasi.

– Žaisti taip, kaip Aleksejus Navalnas?

– Kategoriškai ne! Jokiais būdais nelyginčiau jų, nes tai visiškai skirtingų aikštelių žaidėjai. Manau, kad A.Navalnas tikrai neskaitė to, ką skaitė tie žmonės. Turiu omeny pasaulinę literatūrą.

Šiuo metu Rusijoje nematau tokio lygio politiko, kokie Sąjūdžio laikais buvo Lietuvoje.

Čia kyla dar vienas klausimas. Skonio. Kai kurie dalykai, kuriuos A.Navalnas sau leidžia, išeina iš rėmų. Kai jūs kalbate ir prašote kitų pakartoti „Mes esame valdžia“ ir jūs suprantate, kad „Mes nesame valdžia“, bet tai viso labo retorika. Tai neskoninga, neturi jokios prasmės, tik formą.

Šiuo metu Rusijoje nematau tokio lygio politiko, kokie Sąjūdžio laikais buvo Lietuvoje. Ten nėra opozicijos, apie kurią būtų galima kalbėti rimtai.

Paskutinė A.Navalno akcija, kuomet jis skambino jį nunuodyti bandžiusiam asmeniui, buvo visam pasauliui pristatyta kaip šou. Ir baisiai gaila, jog būtent tokiu būdu viskas pasisuko. Juk į šį šou negali rimtai atsižvelgti – taip, jums visiems atvipo liežuvis, tačiau su tokiais dokumentais jus nepajėgsite dalyvauti jokiame teisme. Nors jis ir ryškus, tačiau man iki šiol neaišku, ko šis asmuo nori. Lietuvių politikai aiškiai komunikavo, ko jie nori, ir aiškiai žinojo, kaip to pasiekti, o ne tai, kaip save išpiarinti visam pasauliui ir tebūti ryškiu balagane. Būtina suprasti, kad tai, ką darė lietuviai – davė vaisių.

Labai tikiuosi, kad Lietuvoje bus tinkamai paminėti visi tie keturiolika žmonių, žuvusiu sausio 13-ąją.

Kartais atrodo, jog nepriklausomybė nukrito iš dangaus. Net ir todėl norisi sukurti tokį filmą, nes jis išties reikalingas priminimui, kiek kraujo pralieta dėl laisvės. Labai tikiuosi, kad Lietuvoje bus tinkamai paminėti visi tie keturiolika žmonių, žuvusiu sausio 13-ąją.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Sergejus Loznica
AFP/„Scanpix“ nuotr./Sergejus Loznica

– Ar savo filmu turite tikslą paveikti politinį lauką bei žmonių nuomonę?

– Tik tiek, kiek paveikti gali Herodotas. Žinote tokį istoriką? Taigi istoriko užduotis yra aprašyti faktus, papasakoti apie tai, dėl ko galime būti užtikrinti. Ir dėl ko – ne.

Mano filmas susidės iš interviu. Tai pirmą kartą gyvenime darau. Įvykių, nuomonių epizodų, kurių niekas nekomentuos, bei kažkiek prieštaraus tam, kas pasakojama pokalbyje. Bandysiu į svarbius Lietuvos įvykius nuo 1988 iki 1993 metų pažvelgti ir iš kažkiek kitos perspektyvos. Visgi, bijau, kad man vieno filmo gali neužtekti, nes šis laikas Lietuvai buvo toks intensyvus... Tarkime, iškart po nepriklausomybės atgavimo prasideda blokada, ką stebėti ypač įdomu ir itin svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip tuomet elgėsi žmonės!

Turiu medžiagos ir apie neįtikėtiną susitikimą generalinėje prokaratūroje, kurioje Maskvos atstovas paskiria Lietuvai generalinį prokurorą būtent tada, kai Seime jau išrinktas šis žmogus. Ir štai visi sėdi vienas prieš kitą. Įsivaizduokite, kokia šios situacijos atmosfera, įtaiga, stiprybė – vieni aiškina, ką daryti, o kiti sako, jog: „Ne, mes jums nepaklusime. Jūs mums nesate valdžia.“

Jūs galite pati pajausti mano aistrą šiam darbui!

Taigi, šis filmas ne tik apie V.Landsbergį, kovą dėl nepriklausomybės, bet apie kiekvieno žmogaus pasirinkimą gyventi pagal savo sąžinės balsą, pasirinkimą jausti savo paties vertę. Ir visa tai nufilmuota, bet niekas to nežino!

Jūs galite pati pajausti mano aistrą šiam darbui! Čia dėl to, jog aš pats toks esu – negaliu gyventi su neteisybe. Ją būtina kuo greičiau keisti. Šiuos įvykius būtina užfiksuoti, o ypač tuomet, kai turime tokį Vergilijų kaip V.Landsbergis, kuris gali viską papasakoti bei įvertinti. Tai nereiškia, jog su viskuo sutinku. Ne.

– Jūs daug laiko bendravote su profesoriumi. Ką svarbiausio jis jums pasakė?

– Pats pokalbio faktas! Man tai išvis buvo tokia gyvenimo dovana, nes aš išvis stebiuosi, kaip anksčiau to nepadariau. Su V.Landsbergiu mes susipažinome vienoje iš mano filmų premjerų „Scanoramoje“ Vilniuje, nes jis taip pat atėjo pasižiūrėti „Valstybinių laidotuvių“. Po vieno iš rodymų mes pasikalbėjome. Aš iškart pajutau artimą sau sielą. Mes į daugelį dalykų žiūrime labai panašiai, manau, kad mums pavyko tiksliai suformuluoti tai, ką norisi pasakyti, ir labai tikiuosi, jog dar bus galimybė su juo susitikti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Mėgaukis šiandien

Laimė jaustis saugiai

Video

11:59
01:00:04
01:26

Sodo ir daržo ekspertai

Mes turėsim kūdikį!

Esports namai

Puiki sveikata – mažiau išlaidų

URBAN˙/