XX amžiuje kai kurie autoriai apsvaigę nuo narkotikų ne tik parašydavo knygas, bet ir tokios būsenos išbūdavo ištisus dešimtmečius.
Susipažinkite su 10 rašytojų, kurie turėjo priklausomybę nuo narkotikų ir alkoholio. Vieni iš jų galėdavo apsvaigę nuo kokaino parašyti 10 tūkst. žodžių, kiti – apsvaigę nuo LSD leisdavosi į metafizinius pamąstymus, treti – perdozuodavo ir mirdavo.
Stephenas Kingas (g. 1947)
Neabejotinas siaubo romanų meistras. Taip apibūdinamas S.Kingas, tačiau maždaug 1980 metais jis buvo taip įklimpęs į narkotikų ir alkoholio liūną, kad net neprisimena, kaip tuo metu rašė knygas.
Jo knygų visame pasaulyje nupirkta daugiau nei 350 mln. egzempliorių. Jo kūrybą mėgsta ir Holivudo režisieriai. Vien jo knygų ekranizavimas jam atnešė apie 135 mln. svarų sterlingų pelno.
Visgi nepaisant sėkmės, S. Kingą kamavo vaikystės prisiminimai apie skurdą ir gyvenimą po Antrojo pasaulinio karo. Norėdamas tai pamiršti jis pradėjo vartoti kokainą. Vėliau jis susiėmė ir atsitiesė – dabar knygas jau rašo neapsvaigęs nuo narkotinių medžiagų.
Williamas S. Burroughsas (1914–1997)
Tai buvo vienas novatoriškiausių ir didžiausią įtaką XX a. menui dariusių autorių. Visgi didžiąją savo rašytojo karjeros dalį Williamas S. Burroughsas buvo priklausomas nuo heroino.
Narkotikų priklausomybė jam išsivystė po to, kai jis baigė tarnavimą JAV kariniame jūrų laivyne.
Savo žymiausiuose autobiografiniuose kūriniuose – „Queer“, „Narkašas“ („Junkie“) ir „Nuogas kąsnis“ („Naked Lunch“) – jis paliko daug užuominų apie heroino įtaką jo gyvenimui.
Samuelis Tayloras Coleridge'as (1772–1834)
Poetas, literatūros kritikas ir filosofas vartojo vieną iš opiumo atmainų. Narkotikus jis vartojo, nes taip gydė save nuo vaikystėje išsivysčiusių ligų – nerimo ir depresijos. Narkotikai Samuelį Taylorą Coleridge'ą ir pražudė.
Žymiausi jo kūriniai – „The Rime of the Ancient Mariner“, „Kubla Khan“ ir „Biographia Literaria“ – atskleidžia, kad jis juos parašė gerokai apsvaigęs nuo narkotikų. Tai rodo ir jo laiškai bičiuliams.
Samuelis Tayloras Coleridge'as mirė Londone nuo širdies nepakankamumo ir plaučių veiklos sutrikimų. Manoma, kad tai buvo opiumo vartojimo pasekmės.
Robertas Louisas Stevensonas (1850–1894)
Škotijos rašytojas, poetas, eseistas ir puikiai visiems žinomos knygos „Lobių sala“ autorius vartojo kokainą. Tai jis neva darė dėl sveikatos – norėjo palengvinti kvėpavimo takų ligų sukeltus simptomus.
Per nepertraukiamą narkotikų vartojimo maratoną jis parašė didžiąją dalį geriausių savo kūrinių. Vienu metu apsvaigęs nuo narkotikų per šešias dienas jis žengė tvirtą žingsnį savo kūryboje – parašė 60 tūkst. žodžių.
Aldous Huxley (1894–1963)
Britų autorius ir filosofas buvo vienas žymiausių anglų kalba rašiusių rašytojų XX a. Jis taip pat gerai žinomas dėl eksperimentų su haliucinogeniniais narkotikais.
A. Huxley vartojo meskaliną ir LSD, o jų poveikį ir savo patirtį aprašė romane „Suvokimo durys“. Beje, būtent šis romanas įkvėpė grupę „The Doors“ pasirinkti tokį pavadinimą.
Kenas Kesey (1935–2001)
Garsaus romano „Skrydis virš gegutės lizdo“ autorius buvo priklausomas nuo LSD. Kenas Kesey priklausė kontrkultūrinei grupei „Linksmieji išdaigininkai“, organizavo vakarėlius, kuriuose buvo svaiginamasi narkotikais.
Jis į istoriją įėjo kaip vienas žinomų žmonių, kuris inscenizavo savo mirtį. Taip jis norėjo išvengti kalėjimo dėl marichuanos laikymo. Visgi policija jį sugavo, ir K. Kesey 5 mėnesius praleido kalėjime. Vėliau jis grįžo pas šeimą į Oregoną, kur ir praleido likusią gyvenimo dalį.
Hunteris S. Thompsonas (1937–2005)
Žurnalistas ir rašytojas Hunteris S. Thompsonas parašė garsųjį romaną „Baimė ir neapykanta Las Vegase“, kuriame aprašė savo 1971 metais vykusias keliones. Romano herojus į kelią leidosi gerokai apsirūpinęs narkotikais.
Rašytojo biografiją rašęs E. Jeanas Carrollas išsamiai aprašė Hunterio S. Thompsono kasdienybę – kokainas, LSD, kanapės ir migdomieji vaistai.
Thomasas De Quincey (1785–1859)
Rašytojas opiumo pirmą kartą pabandė 1804 metais, kad palengvintų neuralgijos keliamas skausmus. Iki 1812 metų jis bent kartą per savaitę svaigindavosi savo malonumui, o vėliau opiumą pradėjo vartoti kasdien.
Didžiąją gyvenimo dalį Thomasas De Quincey buvo priklausomas nuo opiumo. Visgi vienu metu jam pavyko ištverti 61 dieną neapsvaigus.
Philipas K. Dickas (1928–1982)
Haliucinogeniniai narkotikai Philipą K. Dicką įkvėpė parašyti daug fantastinių romanų, tarp jų ir „Do Androids Dream of Electric Sheep?“. Jis vartodamas narkotikus buvo toks produktyvus, kad sugebėjo parašyti 11 romanų, esė ir apsakymų rinkinį.
Rašytojas pats pripažino, kad iki 1970 metų parašytas knygas jis kūrė apsvaigęs nuo amfetamino.
Charlesas Dickensas (1812–1870)
Visiems puikiai žinomas rašytojas, literatūros genijus Charlesas Dickensas buvo didelis opiumo mėgėjas. Šį narkotiką jis vartojo visą gyvenimą – iki pat savo mirties.
