Tiesa, skaitymas gali turėti ir liūdnų pasekmių. Iš rankų į rankas keliaujančios knygos kaupia bakterijas, todėl skaitant nereikėtų seilinti pirštų verčiant lapus, valgyti, rankomis liesti akis, krapštyti nosį ir dantis. Tačiau visa tai smulkmenos palyginti su skaitymo teikiama nauda.
1. Stimuliuoja protą. Iš neurobiologinės pusės skaitymas yra toks procesas, kuris reikalauja daugiau pastangų nei, tarkim, paveikslų apžiūra ar kalbos nagrinėjimas. Jis apima daug smegenų sričių – atsakingų už regėjimą, kalbą ir suvokimą asociacijomis. Taip pat skaitymas lavina vaizduotę ir padeda susikaupti. Be to, suteikia daugiau laiko mąstymui. Slystant per eilutes puslapiuose galima bet kada sustoti ties fragmentu, kuris reikalauja apmąstymo. Žiūrint filmą ar klausant kalbų, tokios pauzės sunkiau įmanomos.
Skaitymas lavina vaizduotę ir padeda susikaupti. Be to, suteikia daugiau laiko mąstymui. Slystant per eilutes puslapiuose galima bet kada sustoti ties fragmentu, kuris reikalauja apmąstymo.
2. Ramina. Kad ir kaip erzintų vaikai, anūkai, sutuoktiniai, viršininkai ar kaimynai, viskas akimirksniu dingsta, kai paimame į rankas gerą knygą. Sasekso universiteto JAV daktaras Davidas Lewisas matavo, kaip keičiasi raumenų įsitempimas ir širdies veikla, kai žmogus imasi raminančios veiklos. Skaitymas mažina stresą 68 proc., lenkdamas muzikos klausymą (62 proc.), arbatos gėrimą (54 proc.) ar pasivaikščiojimus (42 proc.).
3. Gerina miegą. Keliolika ar keliasdešimt minučių su knyga tuoj prieš miegą (neretai jau lovoje) leidžia pamiršti per dieną patirtą stresą ir išsivalyti smegenis. Bet nereikia pamiršti, kad geriau skaityti tradicines knygas arba naudotis elektroninėmis skaityklėmis. Ryški nešiojamojo kompiuterio ekrano šviesa ne ramina, o suaktyvina smegenų veiklą, o tai nenuteikia miegui.
4. Pagilina žinias. Viskas, ką skaitome, palieka mumyse dalelę naujų žinių. Nėra įmanoma įrodyti, kas ir kada bus reikalinga, bet tai praplečia mūsų akiratį bei pagerina pasaulio suvokimą. Kalifornijos universiteto Berklyje kognityvinės psichologijos profesorė Anne E.Cunningham įrodinėja, kad reguliariai skaitantys žmonės yra inteligentiškesni, o jų pažinimo įgūdžiai išlieka aukšti iki gilios senatvės.
5. Praturtina žodyną. Iškalba pagerina savivertę, didina pasitikėjimą savimi ir padeda darant karjerą. Skaitymas užsienio kalba itin padeda mokantis svetimų kalbų.
6. Pagerina atmintį. Kai įsigilini į pasakojamą istoriją, turi atsiminti visus niuansus – susipažįsti su naujais herojais, jų veiksmais, įpročiais, charakteriu, vieta, iš kur jie kilę, naujų pasaulių geografija. Kiekviena knyga yra lyg kelionė į svetimą šalį. Kiekvienas naujas atminties pėdsakas reikalauja naujų sinapsių, neuronų jungčių.
7. Ugdo analitinį mąstymą. Dažnai skaitydami gerą knygą spėliojame, kaip ji baigsis, dar gerokai iki to, kai atsiverčiame paskutinį puslapį. O tai ir yra kritinio bei analitinio mąstymo treniruotė, nes bandome padaryti išvadas iš šimtų užuominų ir minčių.
8. Vėlina demensiją ir sulėtina Alzheimerio ligos progresą. Dr. Roberto Freidlando publikacijoje „Proceedings of the National Academy of Sciences“ leidinyje įrodinėjama, kad žmonės, kurie nuolat skaito, žaidžia loginius žaidimus, mažiau rizikuoja susirgti silpnaprotyste. Įdomu tai, kad televizoriaus žiūrėjimas veikia atvirkščiai – pagreitina Alzheimerio ligos vystymąsi.
Mokslininkai tvirtina, kad „inteligencijos aura“ yra antras dalykas po išvaizdos, į kurį moterys atkreipia dėmesį, kai renkasi partnerį.
9. Vysto empatiją. Olandų mokslininkai tyrinėjo, kaip jausmingi, jaudinantys literatūros kūriniai didina skaitytojų gebėjimas įsijausti į kito padėtį. Pasirodė, kad tiriamųjų empatija augo, jeigu skaitydami jie įsitraukdavo į pasakojamą istoriją. Įsijausti nepriverčiančios knygos tokios įtakos nedarė.
10. Priduoda seksualumo. Vyrą su knyga rankose moterys vertina kaip patrauklesnį. Mokslininkai tvirtina, kad „inteligencijos aura“ yra antras dalykas po išvaizdos, į kurį moterys atkreipia dėmesį, kai renkasi partnerį.
11. Gerai pasirinkta knyga padeda išbristi iš depresijos ir yra efektyvus kaip vaistai. Tokią išvadą padarė mokslininkų kolektyvas, kuriame dirbo specialistai iš 15 universitetų Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje, Nyderlanduose, Australijoje ir Taivane.
