„Sniego karalienė“ vasarą? „Pamirškime žiemą ir Kalėdas, – sako Paulius. – originalią „Sniego karalienės“ versiją sudaro 7 pasakojimai. Juose atsispindi visi metų laikai. Ir ne žiemos šaltis čia svarbiausia, o atšalę santykiai, susvetimėjimas šeimoje ir tarp draugų“.
Pasaka „Sniego karalienė“, Liudo Remeikos išversta iš danų kalbos, Pauliui pasirodė itin tinkama ne tik visiems metų laikams, bet ir skirtingo amžiaus žiūrovams. „Gal pavyks rasti atsakymą į klausimą, kodėl kartais mūsų širdys pavirsta ledo gabaliukais?“ – sako aktorius ir pasakoja, kad savo istorijas ir jų pasakojimo būdus dažniausiai pasitikrina su savais vaikais – trejų Rapolu ir aštuonerių Elze.
Mėgstamiausias Rapolo pasakojimas dabar – kaip atsiranda vaikai. Prieš mėnesį, pasakoja Paulius, buvę Trolių Mumių istorijos. „Mėnesį pasakojame vieną, mėnesį – kitą. Dabar ant bangos – „Sniego karalienė“. Pasikuriam židinuką, sėdam, sakau, vaikai, parepetuojam. Jiems patinka“.
Spektaklius vaikams kuriantis aktorius ir režisierius neabejoja, kad ateis laikas ir lietuvių pasakoms, kurios tarsi padėtos į kampą. Ir tai – skaudi tema, nes Pauliui atrodo, kad lietuviai savo pasakų tarsi gėdijasi. „Turime išdrįsti tą lobių skrynią atidaryti, – sako. – Nes už mus ją jau atidarinėja kiti. Britai lietuvių pasakas verčia į anglų kalbą ir imasi jas pasakoti. Smaginasi ir stebisi – ir kas jūs tokie, kad tokių baisumų prigalvojote?“
Po istorijų pasakotojų seminarus ir dirbtuves važinėjantis aktorius tikina, kad užsieniečiams lietuviškų pasakų baisumas – žavus. Jie mėgsta lietuvių liūdesį, pilkumą, kančią, sugebėjimą pakilti iš sudėtingų, sunkių situacijų ir iš naujo žengti pirmyn. Iš lūpų į lūpas perduodama išmintis yra aktuali šiandien. „Gaila, kad tradicija sovietmečiu buvo nutrūkusi. Vienintelės istorijų pasakotojos buvo mūsų močiutės, kurios pasakas sekti buvo išmokusios iš savo močiučių. Štai kodėl šiandien mums taip sunku viešai kalbėti, lengviau kokį svetimą eilėraštį padeklamuoti per giminių susiėjimus nei papasakoti savo patirtį, savo išgyvenimus. Pasakojimo kultūrą turime prikelti, formuoti iš naujo, nes tai – vertinga patirtis“, – įsitikinęs Paulius.
Pirmoji pasaka, kurią jis ir dabar gerai prisimena, yra lietuvių liaudies pasaka apie stalelį, auksinį avinėlį ir lazdą. Kada nors Paulius ją tikrai paseks viešai, radęs šiai pasakai įdomią formą. Jis labai norėtų Lietuvoje atkurti pasakojimo tradiciją, ir festivalis Anykščiuose „Nuotykiai tęsiasi!”, o vėliau – Kristupo festivalis, kuriame Paulius taps istorijų pasakotoju, yra graži to atkūrimo pradžia.
Pauliaus Tamolės, Chriso Ruebenso ir Tado Dešuko sukurtos muzikinės pasakos „Sniego karalienė“ premjera festivalyje „Nuotykiai tęsiasi“ įvyks birželio 8 d.
