Tapkite „15min knygų lentynos“ gerbėjais tinkle „Facebook“. Spauskite čia.
Nors J.Steinbeckas, įteikiant jam premiją, buvo giriamas už „realistinį, o kartu ir fantazijos kupiną pasakojimo būdą, kuriame apjungiamas švelnus humoras ir aštrios socialinės įžvalgos“, dabar paviešinti dokumentai rodo, kad jis buvo atrinktas kaip kompromisinis variantas – „geriausias blogoje kompanijoje“.
Tais metais Nobelio literatūrai gauti buvo atrinkti 66 autoriai, į trumpąjį sąrašą pakliuvo J.Steinbeckas, Robertas Gravesas, Lawrence'as Durrellas, Jeanas Anouilh, Karen Blixen.
Sprendimą priėmusio komiteto narys Henry Olssonas rašė: „Nėra akivaizdžių kandidatų gauti Nobelio apdovanojimą, ir jį skiriantis komitetas atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje“.
R.Gravesas buvo atmestas, nes nors ir parašęs keletą istorinių romanų, jis vis tiek daugiausia buvo laikomas poetu. R.Olssonas manė, kad nedera skirti premiją bet kuriam anglakalbiui poetui, kol gyvas yra Ezra Pound – jo įsitikinimu, nei vienas kitas poetas neprilygo šiam meistriškumu. Paties E.Pound kandidatūra buvo atmetama dėl jo politinių pažiūrų.
K.Blixen, knygos „Iš Afrikos“ autorė, buvo išbraukta iš sąrašo, nes tų metų rugsėjo mėnesį mirė.
L.Durrellas, komiteto nuomone, tuo metu dar nebuvo parašęs pakankamai įspūdingų kūrinių, kad galėtų gauti premiją. Beje, šio rašytojo kandidatūra buvo atmesta ir 1961 metais dėl jo „abejotino skonio“, „maniakiško susidomėjimo erotinėmis komplikacijomis“.
Neaišku, kodėl premija nebuvo skirta prancūzų dramaturgui J.Anouhil. Tačiau 1960 metais Nobelio literatūros premiją jau buvo gavęs Saint-John Perse, o tai reiškė, kad Prancūzija jau gavo pakankamai laurų. „Svenska Dagbladet“ rašo, kad tuomet Jean-Paul Sartre'as, kuris Nobelio literatūros premiją gavo 1964 metais, imtas vertinti kaip potencialus kandidatas, tai irgi galėjo sutrukdyti premiją skirti J.Anouhil.
Galiausiai iš viso sąrašo liko tik J. Steinbeckas, prieš tai jau aštuonis kartus siūlytas šiai premijai. Buvo plačiai paplitusi nuomonė, kad geriausius savo kūrinius jis parašė jau prieš kelis dešimtmečius, tačiau kai kurie komiteto nariai teigė, kad jo 1961 metų romanas „Mūsų nerimo žiema“ „sugrąžino jo, kaip socialinio teisybės sakytojo, pozicijas“.
Šis pasirinkimas sulaukė didžiulės kritikos tiek Švedijoje, tiek JAV, tai buvo vadinama „viena didžiausių akademijos klaidų“. Net ir pats J.Steinbeckas, paklaustas, ar nusipelnė Nobelio premijos, atsakė: „Atvirai sakant, ne“.
1961 metais Nobelio literatūros premija buvo skirta jugoslavų rašytojui Ivo Andrićiniui. Komitetas nusprendė, kad jis apdovanojimo vertas labiau nei JRR Tolkienas, mat šio knyga „Žiedų valdovas“, „nebuvo aukščiausios klasės pasakojimas“.
