Tai pagrindinis knygos veikėjas (žargoninė kadro reikšmė?) ar pavykusi fotografija, filmo vaizdas? Tai tiesiogine ar perkeltine prasme pavartotas pasakymas? Knygos viršelio iliustracija svarstymus plečia, kelia įvairių asociacijų: ar rašoma apie vyrą ar apie moterį, moteriškumo galią ar žmogiškųjų ryšių paslaptis? Kaukolė ant moters torso prišaukia Antano Maceinos mintį apie gelminio liūdesio priežastį – moteris suvokia, kad savąja gimdymo galia ji duoda pasauliui naują gyvybę, bet šioje jau glūdi mirties daigas. O gal neverta kapstyti taip giliai, ir viršelį suprasti kaip knygos autorės ir jį sukūrusios dailininkės Nadeždos Romanovos ironiją – na, fotografijose ši moters kūno dalis retai figūruoja, tokie kadrai tikrai nėra populiarūs.
Romanas – tikrais įvykiais paremta istorija, kurios pagrindinis veikėjas yra Kaune gerai žinomas aktų fotografas. Daugelis veikėjų yra išgalvoti, ne visi įvykiai yra nutikę iš tiesų, o fotografo pasakojimai, jo gyvenimo nutikimai sudėti į vieno žmogaus gyvenimo istoriją.
„Kam sukti galvą ir išgalvoti istorijas, kai gali tiesiog stebėti aplinką, bendrauti su žmonėmis ir rašyti“, – paskutiniame knygos viršelio puslapyje sako autorė.
Romano veiksmas prasideda sovietmečio Kaune, nusidriekia į Rusijos platybes ir grįžta į pasikeitusią šiandieninę Lietuvą. Fotografas Rupertas susieja skirtingus laikotarpius ir skirtingų veikėjų likimus. Jie visi tokie įvairūs, ir tik pagrindinio veikėjo dėka gali susitikti, savo istorijomis atspindėti tokį platų spektrą šiandieninės Lietuvos aktualijų. Autorei rūpi skaudžios žmogiškųjų ryšių paslaptys, ji stengiasi suprasti, paaiškinti ir kasdienį, įprastą, ir keistą, netikėtą žmogaus elgesį, gilinasi į vyro bei moters psichologiją, ji nepraradusi noro teigti moralines vertybes.
Knygoje bandoma kiek nutolti nuo tradicinės lietuvių literatūros, eksperimentuoti, bet neatsisakoma psichologinių įžvalgų, meninių subtilybių. Pasakojimas sklandus, žavi pasakotojų (ar autorės?) pastabumas, šmaikštūs pasakymai, žurnalistinio pasakojimo ir publicistinio aštrumo dermė.
Romano veikėjų patiriamus nuotykius, sėkmę ir nesėkmes galima vertinti kaip šių dienų žmogaus laisvumą, savotišką atsipalaidavimą, plaukimą pasroviui. Autorė nekaltina ir nesmerkia. Jos akiratyje – globalios kultūros paveikti žmonės (ypač moterys), pajuntantys savo gyvenimo sudėtingumą.
