Dabar populiaru
Publikuota: 2018 rugsėjo 6d. 15:00

Berlyne prasidėjo literatūros berlinalė: joje keliami ir klausimai, kuriuos visuomenė mielai užmirštų

Berlyno literatūros festivalis 15min iš Berlyno
Ali Ghandtschi nuotr. / Berlyno literatūros festivalis

Literatūros berlinalė – taip vakar vykusio 18 Berlyno literatūros festivalio atidarymo metu jį pavadino vienas organizatorių ir išdidžiai vardijo skaičius.

Pilnametystės sulaukusiame festivalyje šiemet dalyvauja 250 autorių iš 5 žemynų, 50 šalių. Per dešimt dienų numatyta 300 renginių, dalyvaus 75 moderatoriai, 15 vertėjų, laukiama 30 tūkstančių žiūrovų.

Berlyno literatūros festivalis visai pelnytai pavadintas berlinale – jis, kaip ir vienas žymiausių Europos filmų festivalių, įsitaisęs žymiausių pasaulio literatūros festivalių dešimtuke (pagal kai kuriuos šaltinius – netgi penketuke) sutraukia ne vien kūrėjus, bet ir kritikus, leidyklų atstovus, agentus bei visus kitus, kurie domisi literatūrinio gyvenimo įvykiais ir tendencijomis. Dar daugiau – tiek Berlinalė, tiek Berlyno literatūros festivalis ne tik apžvelgia, kas sukurta, bet savotiškai išryškina naujas sroves, atranda naujus balsus ir prisideda prie to, kas bus kuriama ir taps populiaru ateities pasaulyje.

Berlyno literatūros festivalis koncentruojasi į šiuolaikinę literatūrą ir dabar kuriančius autorius, į jį atrenkami tik naujai vokiškai pasirodantys vertimai arba naujos vokiškai rašančių autorių knygos.

Berlyno literatūros festivalis koncentruojasi į šiuolaikinę literatūrą ir dabar kuriančius autorius, į jį atrenkami tik naujai vokiškai pasirodantys vertimai arba naujos vokiškai rašančių autorių knygos. Tai festivalis, kurio metu kalbama ne tik apie meną ir rašymą, ne vien apie autorių kūrybines virtuves ir individualius pasaulius, bet nevengiama užgriebti ir skaudžių šių dienų socialinių problemų ar politinių aktualijų. Tai puikiai parodo ir festivalio programa, ir atidarymams parinkti autoriai.

Linos Ever nuotr./Berlyno literatūros festivalis
Linos Ever nuotr./Berlyno literatūros festivalis

Prieš dvejus metus garbė sakyti festivalio atidarymo kalbą buvo patikėta lietuvių kilmės autorei Rūtai Šepetys ir pasaulis išgirdo apie Baltijos šalių gyventojų trėmimą į Sibirą. Praeitais metais turkų rašytoja Elif Shafak rėžė drąsią kalbą apie situaciją pasaulyje, apie Turkijos kelią tolyn nuo demokratijos, apie „Brexit“ ir net apie naują JAV vadovą.

Šiemet Berlyne gyvenanti austrų rašytoja ir žurnalistė Eva Menasse, išgarsėjusi romanais „Viena“ ir „Kristalai“, atidarymo kalboje daugiau dėmesio skyrė vokiškoms aktualijoms ir interneto kurstomiems judėjimams, pradedant „MeToo“ ir baigiant naujausiais įvykiais Chemnice. Pasak jos, socialiniuose tinkluose kasdien vyksta daugybė pokalbių vienu metu ir mes, norėdami pasakyti, privalome šaukti, ir natūralu, kad tie, kas garsiausiai šaukia, ir būna išgirsti. Jos kalba vadinosi „skaitmeniniai vaiduokliai“ ir tai buvo savotiškas manifestas į socialinius tinklus nugrimzdusiai visuomenei, priklausomai nuo iškelto nykščio ir įtakingų žmonių manipuliacijų. Kai ji baigė, pilnutėlė salė dar ilgai plojo.

Hartwig Klappert nuotr./Berlyno literatūros festivalis
Hartwig Klappert nuotr./Berlyno literatūros festivalis

Berlyno literatūros festivalio įkūrėjas ir vadovas Ulrichas Schreiberis nebijo eksperimentuoti tiek rengdamas programą, tiek kviesdamas naujus, nežinomus autorius iš tolimų šalių, tiek iškeldamas klausimus, kuriuos visuomenė ir politikai mielai užmirštų.

Šiemet vienas programos akcentų yra dekolonizacija, renginiuose dalyvauja daug autorių iš kadaise kolonijomis buvusių Afrikos ir Azijos šalių, kalbama apie jų skaudulius ir vietos pasaulyje ieškojimą. Bus rodomas žymaus kinų menininko ir disidento Ai Weiwei, šiuo metu prieglobstį gavusio Berlyne, filmas apie pabėgėlius. Dabar daug kas mieliau kalba, kad sienas jiems reikia uždaryti ir tokių dokumentinių filmų nenori žiūrėti. Drąsu buvo į festivalio programą įtraukti ir diskusijas apie narkotikus, apie jų istorinį ir geografinį paplitimą, apie menininkus, kurie be jų negalėjo kurti, ir apie jų poveikį kūrėjams ir literatūrai.

Kita šiųmetinio festivalio tema yra rašymas apie gamtą ir knygų apie ją populiarumo fenomenas.

Kita šiųmetinio festivalio tema yra rašymas apie gamtą ir knygų apie ją populiarumo fenomenas. Gamtos knygos – tai ne romantiški gamtos aprašymai, bet mokslo populiarinimo tekstai ir net romanai, kuriuose pagrindiniai personažai – augalai ir gyvūnai. Pasak festivalio organizatorių, žmonės pavargo nuo kapitalizmo ir suprato, kad laikas nusiimti karūną, nustoti galvoti, kad žmogus yra pasaulio valdovas ir nusilenkti gamtai. Laukiama ir norvegų autorės Maja Lunde, kurios „Bičių istorija“ daugiau nei metus laikosi geriausiai perkamų knygų Vokietijoje dešimtuke.

Dar vienas festivalio renginių ciklas pavadintas „The art of cooking“, bet skirtas ne receptų knygoms apžvelgti, bet naujai populiarėjančiai literatūros srovei, kartais pavadinamai „valgymo poetika“. Tai irgi savotiškas fenomenas, knygoms apie maistą skiriamos atskiros lentynos, daug gerų rašytojų specializuojasi rašydami apie maisto produktus, apie valgymo kultūrą, apie maisto įtaką literatūrai ir apie abiejų reikalingumą žmogui. Vien receptų knygų žmonėms nebeužtenka, maistas įžengė ir į literatūrą.

Festivalyje daug dėmesio bus skiriama ir vaikų literatūrai, vyks Grafinės novelės diena. Didelis dėmesys bus skiriamas Astrid Lindgren knygoms, laukiama atvykstant jos anūko Johano Palmbergo, kuris pristatys močiutės knygą „Ronja plėšiko duktė“. Festivalyje taip pat vyks poezijos naktys ir skaitymai įvairiose miesto vietose. Atsiminimų rubrikos renginiuose bus prisimenami tokie autoriai kaip Lucia Berlin, Marcelis Proustas, Witoldas Gombrowiczius.

Hartwig Klappert nuotr./Berlyno literatūros festivalis
Hartwig Klappert nuotr./Berlyno literatūros festivalis

Berlyno literatūros festivalyje šiemet, kaip ir kasmet, bus ir gerai visiems žinomų veidų. Kanados rašytojas Michaelis Ondaatje pristatys naują romaną „Karo šviesa“, Berlyne gyvenanti Gruzijos rašytoja Nino Haratischwili pristatys naują romaną „Katė ir generolas“, Bernhardas Schlinkas – romaną „Olga“, Maja Lunde – romaną „Vandens istorija“.

Praėjusiais metais Lietuvai atstovavo Tomas Venclova su savo pokalbių knygos „Nelyginant šiaurė magnetą“ vokiškuoju vertimu, kuris pasirodė net anksčiau už lietuviškąjį. Šiais metais programoje nesimato nė vieno lietuviško vardo. Pasak Lietuvos kultūros atašė Vokietijoje Ritos Valiukonytės, šiemet nepasirodė nė vienas naujas vokiškas vertimas, tad ir pasiūlyti festivaliui nebuvo ko.

Kai kurie festivalio renginiai nemokami, į kitus bilietai kainuoja po 8 eurus, dienos bilietas – 18 eurų (studentams nuolaidos). Turint galvoje, kad tai vienas žymiausių Europos literatūros festivalių, bilieto kaina tikrai nėra didelė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

07:22
06:20

Gera keliauti kartu

Ko reikia šiuolaikiniam pirkėjui?

Sveikata

Mamos prieš meningokoką

Būk nesustabdoma