Darrell Huff „How to Lie With Statistics“ (1954)
Klasika tapusioje knygoje aiškinama, kaip verslo žmonės, politikai ir žiniasklaidos atstovai piktnaudžiauja „tiesa“ visuomenės atžvilgiu. Kaip tikrovės testas, ši knyga padės neapsigauti kitiems skleidžiant melą.
Robert Sutton „The No Asshole Rule“ (2007)
Sunku paneigti faktą, jog kai kurie žmonės yra paprasčiausi šikniai ir galbūt vieną dieną mums teks su jais dirbti. Keiksmažodis knygos pavadinime perteikia kūrinio intonaciją ir autoriaus stilių, tuo tarpu turinys pilnas įvairių priemonių, kaip išvengti, pralenkti ir netgi pašalinti iš savo kelio minėto tipo žmones.
Timothy Ferriss „The 4-Hour Workweek“ (2009)
Sunkus darbas ir ilgos valandos yra raktas į sėkmę, tiesa? Na, galbūt ir ne. Plačiai liaupsintoje (ir kritikuotoje) knygoje Timothy Ferriss siūlo permąstyti darbo koncepciją ir atskleidžia liūdną tiesą – 90 proc. to, ką darote, nėra taip svarbu, kaip jums atrodo. Tik dešimtadalį laiko judame tikslų link.
Laurence Peter „The Peter Principle“ (1969)
Autorius paaiškina, jog kiekvienas organizacijos hierarchijoje – pradedant studentu-praktikantu ir baigiant šalies prezidentu – neišvengiamai pasiekia nekompetencijos lygį. Todėl mokyklose pilna neišprusimo, o vyriausybėje – anarchijos.
Stanley Big „Crazy Bosses“ (2007)
Žiniasklaida turi polinkį pernelyg sureikšminti stambių verslų vadovų pastangas, tarytum jie būtų milžinai, o mes – paprasti mirtingieji. Knygos autorius perteikia tamsiąją korporacijų vadovų privilegijų pusę, kurioje pilna narcisizmo, psichopatijos bei paranojos.
Mike Phipps, Colin Gautrey „21 Dirty Tricks at Work“ (2005)
Gąsdinančiai įdomioje knygoje autoriai atskleidžia dažniausius būdus, kaip vadovai, bendradarbiai ir darbuotojai siekia manipuliuoti vieni kitais, t.y. tai knyga apie biurų politiką. Tekste pateikiami konkretūs patarimai, kaip apsisaugoti nuo piktų kolegų veiksmų.
Sylvia LaFair „Don’t Bring It to Work“ (2009)
Ar kada nors susimąstėte, kodėl kai kurie žmonės darbe elgiasi kaip vaikai? Anot psichologės Sylvia LaFair, darbovietės turi polinkį atgaminti šeimos dinamiką tarp žmonių, su kuriais dirbama. Ji išvardija įvairius žmonių tipus ir pateikia pasiūlymus, kaip padėti jiems adaptuotis.
Paul Midler „Poorly Made in China“ (2009)
Knygoje teigiama, kad kalbant apie gamybą Kinijoje svarbiausia tema yra ne ypatingai mažos sąnaudos šioje šalyje, o tai, kaip šios šalies gamintojai naikina produktų kokybę bei silpnina prekės ženklus. „The Economist“ paskelbė šį kūrinį „geriausia 2009-ųjų metų verslo knyga“.
Jonathan Lynn, Antony Jay „The Complete Yes Minister“ (1989)
Ši knyga yra paremta populiariu devintojo dešimtmečio BBC televizijos serialu, kurioje beveidžiai ir bevardžiai biurokratai naudoja turimą įtaką paveikti kompanijų lyderius. Pastarieji bando pakreipti organizacijas nauja kryptimi, tačiau jiems nelabai sekasi.
Scott Adams „The Dilbert Principle“ (1997)
Vis dar viena geriausių (ir neabejotinai šmaikščiausių) kada nors parašytų verslo knygų. Karikatūrininkas Scott Adams pažvelgia į verslo pasaulio esmę ir užfiksuoja jo absurdiškumą. Paliečiamos įvairios sritys: rinkodara, verslo planai, pokyčiai, projektų valdymas, biudžeto sudarymas, susitikimai bei kita.
Šaltinis: Užsienio verslo edukacijos portalo „Inc.com“ straipsnis „Dešimt akis atveriančių knygų, kurias turi perskaityti kiekvienas verslininkas“ (angl. „10 Eye-Opening Books Every Entrepreneur Should Read“)
