A.Kazlauskas: buvo laikas, kai neturėjau pinigų sumokėti už nuomą
Renginio pradžioje autorius papasakojo gido veikla užsiimantis apie dvejus metus, per kuriuos surengė daugiau nei 150 nemokamų ekskursijų vilniečiams ir miesto svečiams. Ekskursijose sukaupta medžiaga bei įspūdžiai ir nugulė knygoje.
„Pamaniau, kad knyga ir ekskursija yra du skirtingi formatai, kurie vienas kitą puikiai papildo. Pastarojoje gali diskutuoti su žmonėmis, klausti, kelti hipotezes, bet ten sunkiai įmanoma pasidalyti vizualine medžiaga: žemėlapiais, nuotraukomis, – sakė A.Kazlauskas. – Nusprendžiau ekskursiją paversti patogiu pasisėdėjimu prie arbatos puodelio.“
Autorius taip pat pripažino, jog knygoje dėmesio senamiesčiui neskyrė ne atsitiktinai. Pasak jo, nors ši vieta ir yra gražiausia Vilniaus dalis, ji labiau nustebina miesto svečius. Dirbant su vietos gyventojais jis siekia labiau koncentruotis į miesto periferiją. Be to, knygų apie sostinės senamiestį jau ir taip yra nemažai.
Nors pastaruoju metu A.Kazlausko ekskursijose apsilanko nemažai žmonių, įsilieti į šią sritį jam nebuvo lengva – metęs ne tokį įdomų, bet gerai apmokamą darbą, ir nesulaukęs pasiūlymų iš turizmo agentūrų, kurį laiką buvo sudėtingoje situacijoje.
„Vienu metu netgi neturėjau pinigų sumokėti už nuomą. […] Vėliau surengiau kelias ekskursijas draugams, jie rekomendavo mane kitiems žmonėms ir taip viskas prasidėjo. Tada aš pagalvojau, kad labai įdomu pačiam gilintis į savo miestą, juolab kai nereikia toli važiuoti. Supratau, kad Vilniuje gali atrasti dalykų, kurie šokiruos ir nustebins“, – kalbėjo gidas.
Pavojingas Užupis ir juodosios dėžės iš fabriko „Vilma“
Pristatydamas knygą autorius pasidalijo keliomis senojo Vilniaus istorijomis, viena jų buvo apie Užupį. Pasak A.Kazlausko, dabar tai sutvarkytas ir prabangus miesto rajonas, kuriame kiekvieną mėnesį kas nors keičiasi, tačiau taip toli gražu buvo ne visada.
„1995 metais čia vyko Užupio kavinės atidarymas. Jos savininkai buvo ką tik iš Karoliniškių atsikraustę žmonės. Aplinkiniai jiems nuolat sakydavo, kad čia arba išdaužys langus, arba viską pavogs, arba kaip nors kitaip nepasiseks. Jie kalbų neklausė ir vis tiek kavinę atidarė. Dabar ji klesti“, – pasakojo autorius.
Susirinkusiems jis parodė tų metų laikraščio straipsnį, kuriame buvo rašoma, kad „užupiečiai“ nepasirengę naujos civilizuotos kavinės atidarymui, nes vos tik parduotuvėje nusiperka degtinės butelį, jį čia pat ir išgeria.
Autorius taip pat papasakojo apie Žirmūnuose veikiantį fabriką „Vilma“. Anot A.Kazlausko, tai vienas iš nedaugelio fabrikų, kuris atkūrus nepriklausomybę ne žlugo, o sėkmingai persitvarkė.
„Anksčiau „Vilma“ gamino magnetofonus, detales automobilių varikliams, smulkią buitinę techniką. Čia buvo gaminamos ir juodosios dėžės lėktuvams. Įdomu tai, kad viena tokių juodųjų dėžių buvo lėktuve, kuriuo skrido Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis ir kuris vėliau sudužo Smolenske“, – pasakojo knygos autorius.
Naujininkų taksi parkas ir Pilaitės Bastilijos aikštė
Pasakodamas apie Naujininkuose veikusį taksi automobilių parką, A.Kazlauskas priminė, jog devintojo dešimtmečio pradžioje viena iš geriausių vairuotojų buvo moteris, vardu Galina.
„Taksi automobilių parke didžioji dalis vairuotojų buvo vyrai. Jų automobiliai buvo prastesnės būklės, nes jie mėgo pagazuoti, padrožti savo automobilius, o moterys vairuodavo švelniau, ramiau, – sakė gidas. – Nors moterims neskirdavo geresnių automobilių, tačiau tuos, kuriuos turėjo, jos prižiūrėjo puikiai.“
Knygos autorius taip pat prisiminė Pilaitės mikrorajoną, kurio didžioji dalis jau buvo statoma nepriklausomoje Lietuvoje.
„Šį rajoną pradėjo statyti 1989 metais, tada kažkam kilo mintis vieną iš būsimų aikščių pavadinti Bastilijos vardu (Bastilijos šturmas vyko 1789 metais – 15min)“, – sakė jis.
15min paklausus, kuris knygoje aprašytas atradimas jam pačiam atrodo įdomiausias, A.Kazlauskas atsakė, kad tai – Aukštųjų Panerių betono skulptūrų parkas.
Anot jo, šis parkelis, turintis 6 skulptūras, stovi jau 30 metų, tačiau apie jo buvimą žino nedaugelis, nors parkas yra prie populiaraus kelio, vedančio į Trakus.
„Tas skulptūras kūrė Mindaugas Navakas, kuris yra žinomas dėl savo geležinio kablio prie stoties (1994 metais Mindaugas Navakas prie „Geležinkelininkų rūmų“ suprojektavo skulptūrą „Kablys“ – 15min). Praėjus 30 metų, tie kūriniai parke vis dar atrodo progresyviai.“
Svečius žavi Vilniaus bažnyčios ir žaluma
A.Kazlauskas atviravo, kad mylimiausias mikrorajonas jam ir yra Aukštieji Paneriai. Anot jo, ten yra visko: gamtos, technikos paveldo, gražių namų miške.
Gido teigimu, atvykę į Vilnių svečiai dažnai lieka nustebinti, nes paprastai jie nedaug tikisi iš Baltijos šalių, o jei tikisi, tai daugiau iš Rygos ar Talino.
„Tie miestai labiau žinomi ir reklamuojami. Netgi jų pavadinimai lengviau įsimenami ir ištariami“, – sakė gidas. „Tačiau Vilniumi jie susižavi, jis juos stebina bažnyčių gausa ir žaluma, kurios daug ir kuri visai čia pat“, – pridūrė autorius.
Pasiteiravus, iš kur semiasi žinių, A.Kazlauskas tikino, kad iš visur – knygų, žmonių, savo paties atradimų. Dažniausiai padeda archyvinė medžiaga, literatūra. Jei reikia sužinoti apie pastatą ar įvykį, kuris yra ne senesnis nei 50 metų – gelbsti ir žmonių pasakojimai, nes ne visi dalykai yra užrašyti. Anot gido, labai svarbu pakalbinti vyresnius žmones, nes kai jie miršta, informacija nueina į kapus ir dingsta.
Paklaustas, kada galima tikėtis antrosios knygos, autorius nedaugžodžiavo.
„Knyga bus, tik reikia dar bent porą metų palaukti“, – sakė jis.
