O Radvilų laikais, oho, kas dėjosi. Viskas buvo surašyta ir gerai saugoma. Taip gerai, kad iki šiol niekas nerado... Visi liko kaip musę kandę – nei karūnos, nei popierių, nei Vytauto kapo.
„Karūna be karaliaus“ – nuotykinis detektyvinis romanas su istorijos prieskoniu.
Algė Gustaitė – beviltiška darboholikė ir tipiška karjeristė. Atostogos jai – nepelnyta bausmė, o ne išsvajotas atokvėpis. Ką veikti? Sprendimas ateina netikėtai: Algė gauna senelio palikimą – namą Kaune ir lotynišką raštą, pasakojantį apie kažkokius antspaudus. Giminės mįslė? Dar nespėjus pradėti aiškintis, pasirodo, kad palikimo gviešiasi pavojingi varžovai. Užsispyrusi Algė taip lengvai neatiduos to, ką jai paliko senelis!
O prieš 600 metų į Vilnių skubėjo pasiuntinys su karališku nešuliu. Jo ausyse tebeskambėjo baisus seno žynio prakeiksmas. Pasiuntinys nuvarė arklius, tačiau Vytautas Didysis karūnos nebesulaukė. Nuo jo mirties ir prasidėjo prakeiktosios karūnos kelionė: laukdamas savo valandos karališkasis vainikas keliavo iš rankų į rankas. Pabuvo Radvilų slaptavietėse, matė Vilniaus slaptųjų draugijų intrigas ir dvarelio užkaborius. Ir niekam neatnešė nei turtų, nei laimės...
Į karūnos paieškas azarto pagauta Algė įtraukia bičiulį istoriką. Jaunoji pora ima blaškytis po Vilniaus bažnyčias, o panaikinti prakeiksmą tikisi nūdienos pagonybės išpažinėjas krivis Antanas, apeigas galintis atlikti tik trumpiausią metų naktį... Prasideda beprotiškos varžybos, kas pirmas laikys rankose Vytauto Didžiojo karūną.
Ginos Viliūnės Vilnius – ne mažiau paslaptingas nei „Da Vinčio kodo“ Paryžius. Jame ir baroko architektūros žavesys, ir slaptųjų draugijų klastos, ir iki šių dienų senuosius ritualus puoselėjantys pagonys. Ir Lietuvos istorija, aprašyta trilerio forma.
Gina VILIŪNĖ gimė 1974 metais. 2000-aisiais baigė Vilniaus pedagoginį universitetą, o 2004 metais gidų kursus. Savarankiškai studijavo senojo Vilniaus plėtros, architektūros, bažnyčių istoriją.
2012 metais kartu su bendraautoriu Raimondu Urbakavičiumi išleido knygą „Vilniaus šventovės“.
