Dabar populiaru
15min be reklamos
Šiame straipsnyje pateikiama informacija skirta asmenims nuo 18 metų, kurie pagal galiojančius LR įstatymus turi teisę naudotis tokio pobūdžio informacija. Jei jums nėra 18 metų, prašome spausti NE ir neatidaryti šio straipsnio. Jei jums jau yra 18 metų, spauskite TAIP tuo pačiu patvirtindami, kad vaizdinė ir grafinė informacija bus skirta tik jūsų asmeniniam naudojimui ir saugoma nuo nepilnamečių.
Taip
Ne
Publikuota 2021 12 05, 14:59

Haroldas Baubinas nori išsprogdinti poeziją, „pažiūrėti, ar ta kalė išplauks“

Šį kartą su URBAN˙/ Poetry skaitytojais savo naujausiais eilėraščiais dalijasi Haroldas Baubinas. „Vienas iš mano nemėgstamiausių užsiėmimų yra aiškinti žmonėms apie save ir apie ką rašau, preferuoju tekstams leisti tiesiog būti patirtiems. Stiprus polinkis šlykštėtis visuotinai priimtomis normomis, bei bandymai jas desakralizuoti yra esminiai mano gyvensenos, bei kūrybos bruožai – esu linkęs stebėti(s) ir žavėtis įvairiomis perversijomis, obsesijomis, adikcijomis, geismo, absurdo ir beprotybės aspektais. Man kur kas įdomesni ir artimesni „puolę“ arba atvirai antagonistiniai knygų (ir realybės) herojai, jaučiu priešpriešą ir kartais atvirą neapykantą neoromantizmą, klasikinę literatūrą praktikuojančių kūrėjų terpei, kuri orientuota į estetiką, bei kanoniškai suvokiamą grožį, snobizmą bei dvasingumą. Mane skatina rašyti stiprus vidinis įsiūtis, kuris skatina provokuoti skaitytoją aptikti grožį anti-estetikoje, nes anot vieno iš mano mėgstamiausio Davido Lernerio eilėraščio eilučių: „aš atėjau ne palaidoti poezijos/o ją išsprogdinti [...] numesti ją nuo uolos į/ledinius jūros vandenis ir/pažiūrėti, ar ta kalė išplauks“ (David Lerner „Mein Kampf“ vertė Marius Burokas)“, – ironiškai pavadintame „Pasiaiškinime“ rašo poetas. Jeigu ir jūs kuriate poeziją, ją galite siųsti el. paštu urbanpoetry@15min.lt. Atsiuntusieji pretenduos į geriausią 2021 metų publikaciją. Redakcija susisieks tik su atrinktais autoriais asmeniškai.
Haroldas Baubinas
Haroldas Baubinas / Asmeninio albumo nuotr./ 15min dizainas

- Haroldas Baubinas

diena kai eilinį kartą prisiekiau netrikdyti žmonių apsinešęs

buvo karštá

Brixtone prie bažnyčios

išsirikiavo sekmadieninė

procesija

aš kitoje gatvės pusėje

su kolonėle ant peties

visu garsu leidau tekno

intensyviai galvą kapojo rūgštis

batų raišteliai virto

dryžuotom gyvatėmis

ir ėmė poruotis

su mano kojomis

sweet fucking jesus

aikčiojo apvalus pastorius

besiritinėdamas tarp juodų

kongregacijos kėglių

savo kelyje skindamas

automobilius

geltoną mind the gap liniją

ir tankią gyvatvorę

pro spalvotais kubeliais suskilusią regą

sunkėsi prakeiksmai ir kalbos

apie ugnį ir pragarą

prašiau į atlapus įsikibusio mento

paskolinti garso sistemą

bent porą kilovatų

nors sireną ir švyturėlį

nes šitam reivui per mažai garso

tuo pat metu

rami susitraukus močiutė tyliai kartojo

kad jėzus nekenčia tekno

juo labiau hardkoro

kad jis mėgsta tik gospelus

prirėmęs prie žemės

garso kolonėlę

ir uždėjęs antrankius

mentas keliskart jai spyrė į pilvą

iš dinamo burnos ėmė sunktis

kraujas

ir varvėti atskilus plastmasė

kai paklausė vardo ir gimimo datos

aš už ją atsakiau

norėjom tik atplėšti kampą dangaus

ir pažiūrėti kas dedasi

išvirkščiojoje pusėje

smulkmenos

seniai kalbėjau su tavimi

Viešpatie

paskutinį sykį regis

prieš tryliką metų

kai autobuso stotelėj raudodamas

maldavau išgelbėti

širdies smūgio ištiktą Bočių

kuris ligoninėje paniro

į trijų dienų komą

ir nebeišplaukė iš Anapus

kai kurios egzistencinės

smulkmenos nepasikeitė

vis dar abejoju viskuo

ypač tavu egzistavimu

nors pernelyg daug nutiko

kad galėčiau viską nurašyti

menkiems atsitiktinumams

po aštuonerių metų svaiginimosi

valkatavimo krušliavos

ir daugybės beprasmių darbų

aš sugrįžau į Vilnių

nebėra Reformatų laiptų

nei supelijusio kadaise

skvotinto namo prie parko

vietoj Misionierių ligoninės

stovi kažkokios

pižoniškos vilos

ten dar aukščiau

kadaise daug kartų išnaršyti

apleisti pataisos namai

sulyginti su žeme

nebėra nė vieno pažįstamo baro

vien kažkokios išblizgintos

hipsterių užeigos

kuriose ant priperstų sėdmaišių

siurbčioju arbatą

nes prieš tris metus

mečiau gerti

bičiuliai pankai nemirė

bet net ir vietinio

undergroundo rūsy

įvyko negrįžtamų

šokiruojančių pokyčių

kadaise iki kraštų apšiktas

ir pilnas nuorūkų

klozetas buvo švarus

tūlike veikė šviesa

ir net vanduo jame nusileido

Viešpatie kodėl viskas šitaip

greitai keičias ir sensta?

man dar nėra trisdešimties

o jau padūstu

grupei įpusėjus trečią

gabalą ir ima skaudėti

nudaužytas alkūnes

rodos tik vakar galėjau lakti

tris paras iš eilės ir visa

kas tada rūpėjo tebuvo

artimiausias nočnykas

ir kūną traiškantis sielvartas

o dabar šitaip keista

daužytis pusnuogėje slidžių

kūnų masėje kai vokalistas

rėkia kad reikia išpisti sistemą

o aš tegalvoju

kad grįžęs pas savo mylimą

jai norėčiau kažką paskaityti

ir dar

kad noriu paglostyti šunį

vis dar parūkau žolės Viešpatie

sukinėdamas demonišką

žiedą ant piršto

tarpuvartėje

po koncerto pūčiau dūmus

į vieną iš tavų avatarų

bandydamas prašnekinti

ant žemės gulinčią

skarmalų krūvą

tada atsakei man

pragertu bomžo balsu

“idi nachuj loch jobany”

atsidusęs vėl priminiau sau

kad visgi

kai kurios egzistencinės

smulkmenos visai nepasikeitė

ir įsėdęs į taksi

ramus išvažiavau namo

Jeigu ir jūs rašote poeziją, ją galite siųsti el. paštu urbanpoetry@15min.lt. Atsiuntusieji pretenduos į geriausią 2021 metų publikaciją. Redakcija susisieks tik su atrinktais autoriais asmeniškai.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą