Vaida Marija Knabikaitė (g. 1974) – humanitarinių mokslų daktarė, rašytoja, anksčiau išleidusi du istorinius romanus: „Mėnesiena tamsiame lange“ (2005), pasakojantį apie Adolfą Hitlerį, bei „Izidė ir Fortūna“ (2007), nukeliantį į didingus senovės Romos laikus ir vaizduojantį Cezarį, Marką Antonijų, Kleopatrą, Ciceroną ir kt. Nauju romanu „Gulbės sparnu palytėtos“ autorė pasiryžo papasakoti karaliaus Mindaugo istoriją, o pasirinktas netikėtas pasakojimo rakursas intriguoja ir gyvai pateikia istorinių šaltinių žinias. Tik istorinius romanus rašančios autorės pastangomis XIII amžius tarsi priartėja, tampa spalvingas ir žmogiškas.
Mindaugo trijų žmonų Tautvilės, Mortos ir Daumantienės likimai, karaliaus dvaro gyvenimas, šeimos tradicijos ir papročiai šiame romane taip pat svarbūs kaip ir karaliaus Mindaugo krikštas, karūnavimas, karionės. Tuoktuvių, gimdymo ritualai, pagoniškos šventės papildo pasakojimą apie Mindaugo valdymo laikotarpį, kunigaikščių tarpusavio vaidus, valstybės vienijimą ir krikšto priėmimo priežastis ir šio pasirinkimo kainą. Moterų akimis regimas karaliaus ir senovės pasaulis, pilnas dievybių, išmintingų žynių ir pranašiškų sapnų, atgyja ir leidžia bent akies krašteliu žvilgtelėti į Lietuvos valstybės pradžią.
Rašydama romaną ir kurdama personažų portretus, autorė rėmėsi negausiais istoriniais šaltiniais. Knygos pabaigoje pateiktos karaliaus Mindaugo gyvenimo ir to laikotarpio svarbesnių įvykių chronologinės gairės, taip pat specialiai žodynuose, lietuvių kalbos istorijos veikaluose, XIII a. raštų tekstuose ieškota senovinių žodžių, jų lyčių, norint kuo gyviau išreikšti archaizuotą veikėjų kalbą. Išgalvotos siužeto detalės (pavyzdžiui, kai kurių veikėjų vardai) tekste aiškiai išskirtos.
Pasak pačios autorės Vaidos Marijos Knabikaitės, „mitologiniame etnografiniame fone Mindaugas vaizduojamas ne tiek kaip žiaurus viduramžių valdovas, gudrus politikas, kiek kaip šeimos tėvas ir vyras, neabejingas moteriško grožio kerams“ (citata iš „Autorės žodžio“).
