Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog tai tiesiog knyga apie internetą, taip nėra. Tai knyga apie žmonių santykius, apie vyrų ir moterų santykių problemas, kurios skleidžiasi interneto plotmėje. Taip pat ir apie bendražmogiškus dalykus – apie santykių prasmę, jų tikrumą ar gyvenimo prasmę. Todėl tikimasi, jog ši knyga turi galimybę „prakalbėti“ ne tik jaunajai, bet ir vyresniajai kartai.
Kūrybinis kelias knygos „Second life. Gyvenime tinkle“ link
Iš viso autorė yra išleidusi keturias knygas. Ši, Lietuvoje išleista knyga „Second life. Gyvenimas tinkle“, yra trečioji jos knyga.
„Niekada negalvojau, jog pradėsiu rašyti knygas. Rašymas kaip itin svarbus dalykas man prasidėjo nuo tragiško įvykio“, – savo patirtimi dalijosi autorė S.N.Čiurinskienė.
Tik po tam tikros skaudžios patirties Olandijoje, moteris užsidarė viešbutyje ir parašė savo pirmąją knygą, pavadinimu „Telaimina Dievas Stiu.“ Tokie buvo S.N.Čiurinskienės pirmieji žingsniai rašytojos keliu.
Trečiosios knygos fenomenas, pasak psichiatro Arūno Germavičiaus, yra tas, jog ši knyga pirmiausia skirta vyrams, nes joje ypač gerai atskleista moters psichologija. Kaip moteris bando užmegzti santykį su svetimu žmogumi, vyru, ir kaip moteris siekia kontakto su tikruoju vyru, už virtualiosios erdvės.
Autorė atskleisdama internetinės plotmės problemą iškelia tiek teigiamas, tiek neigiamas jos puses. Teigiama viso to pusė – virtualioji erdvė, t.y. kontaktas su žmogumi, autorei suteikia progą surasti save ir suvokti savo vidinį skaudulį, santykio su tėvu komplikuotumą. Tačiau tuo pačiu knyga „Second life. Gyvenime tinkle“ atskleidžia ir priklausomybės nuo interneto problemą.
Knyga, kurią įkvėpė eksperimentas
Trečioji knyga „Second life. Gyvenime tinkle“ paremta eksperimento idėja todėl, jog autorė vieną dieną suvokė, jog jos dauguma draugų paskendo virtualiame pasaulyje.
„Aš tuo metu nebuvau užsiregistravusi jokioje internetinėje svetainėje ir bijodama prarasti tą socialinį bendravimą, pradėjau registruotis tai vienur, tai kitur“, – kalbėjo autorė.
Tai knyga apie žmonių santykius, apie vyrų ir moterų santykių problemas, kurios skleidžiasi interneto plotmėje
S.N.Čiurinskienė neneigė, jog tam tikrą laiką virtualusis pasaulis buvo didelė jos gyvenimo dalis, netgi priklausomybė. Tačiau vieną dieną tai virto idėja parašyti knygą.
„Mane senelis yra taip išauklėjęs, jog kiekvienas darbas turi turėti galutinį rezultatą – produktą. Aš nusprendžiau pateisinti laiką, kurį praleidau internete, ir parašiau knygą“
Visas eksperimentas truko šešis mėnesius, kurį autorė vykdė išsinuomojusi atskirą butą ir su žmonėmis bendraudama tik virtualioje erdvėje.
„Vėliau, po šešių mėnesių, sutraukiau visus laidus ir parašiau knygą“, – apie savo pasiryžimą kalbėjo knygos autorė.
Dėl eksperimento S.N.Čiurinskienė atrado save kaip užjaučiantį žmogų, kuris gali įsigilinti į kitų žmonių problemas ir skaudulius, kurių internetiniame pasaulyje yra gausu. O blogiausias dalykas, kuris nutiko, jog ji sutiko žmonių, visiškai priklausomų nuo virtualybės ir kurie nebegali grįžti į normalų gyvenimą.
Internetinė priklausomybė – gyvenimo pavojus
Pasak knygos pristatyme dalyvavusio psichiatro A.Germavičiaus, knyga „Second life. Gyvenimas tinkle“ turi būti įdomi vaikų ir priklausomybių psichiatrams, psichologams, kadangi šioje knygoje atskleisti visi priklausomybių mechanizmai – kaip žmonės manipuliuoja savimi, kaip jie tampa priklausomi nuo kito žmogaus ir panašūs dalykai.
„Priklausomybė nuo interneto yra viena labiausiai didėjančių ir augančių problemų visame pasaulyje. Tačiau priklausomybių egzistuoja daug, nuo daug ko galima tapti priklausomu, nelygu koks žmogaus pažeidžiamumas. Ir kokia problema žmogų ištinka, jog jis norėtų pabėgti į kitus pasaulius“, – kalbėjo A.Germavičiaus.
Priklausomybė nuo interneto mažai kuo skiriasi nuo tokių priklausomybių, kaip alkoholis ar narkotikai. Priklausomybės dėsnis yra tas, jog reikia vis didesnių dozių, jog žmogus pajustų malonumą.
„Žmogus vis daugiau ir daugiau turi būti internete ir justi malonumą, jog jis kažką naujo sužino ar pamato. Vaistų nuo interneto priklausomybės nėra“, konstatavo A.Germavičius.
Pasak knygos autorės, pavojus tapti interneto „auka“ – mažėja. Pirmieji patekę į interneto pinkles buvo nusivylusi karta, kuri atmetė savo tėvų, šeimos vertybes, kitas svarbias vertybes ir nežinojo, ko nori, todėl įsitraukė į virtualybę. Jaunoji karta interneto platybėse „gyvena“ kitaip.
„Manau, šiuo metu tendencijos keičiasi, nes dabartiniai paaugliai internetu naudojasi kaip informacijos šaltiniu. Internetas mūsų neįtrauks, mes iš jo išeiname“, – samprotavo knygos autorė S.N.Čiurinskienė.
