„Jis jautėsi gerai ir ramiai užgeso savo namuose ketvirtadienį“, – sakė dukra Mala Singh apie tėvą, kuris išgarsėjo griežta knyga apie subkontinento padalijimą ir kažkada drąsiais sekso aprašymais.
Kh.Singhas, priklausęs sikhų bendruomenei, tačiau laikęsis griežtai sekuliarių pažiūrų, išgarsėjo, kai Indija 1947 metais tapo nepriklausoma nuo Didžiosios Britanijos. Jis buvo įgijęs teisininko išsilavinimą ir dirbo diplomatu, bet galiausiai atrado rašytojo pašaukimą.
„Karaliumi Lyru“ vadintas ir flirtavimais garsėjęs produktyviausias šalies rašytojas parašė daugiau kaip 100 knygų ir nesuskaičiuojamą daugybę skilčių laikraščiams, tarp jų – „Su pagieža visiems iki vieno“ (With Malice Towards One And All).
2005 metų interviu AFP Kh.Singhas savo aistrą rašyti pavadino „neįveikiama“.
„Nežinau, ką daryti su savimi, jei nerašau; aš praradęs poilsio meną“, – sakė jis.
Nežinau, ką daryti su savimi, jei nerašau; aš praradęs poilsio meną
1915 metų vasario 2 dieną dabar Pakistanui priklausančioje teritorijoje gimęs Kh.Singhas centrinę vietą Indijos literatūros scenoje užėmė pusę amžiaus, su romanais, kurių kai kurie pirmaisiais dešimtmečiais šalyje kėlė skandalus seksualiai atviromis scenomis.
Geriausiai prisimenamas jo istorinis romanas „Traukinys į Pakistaną“ (Train to Pakistan), kuriame aprašoma subkontinento padalijimo 1947 metais į Indiją ir Pakistaną tragedija.
Pasiturinčioje šeimoje gimęs Kh.Singhas iš pradžių Lahore dirbo teisininku. Bet padalijimas paskatino jį pakeisti profesiją.
„Pasibjaurėjau teise. Pagalvojau, kad negaliu iššvaistyti viso savo gyvenimo pragyvendamas iš kitų žmonių ginčų“, – sakė jis.
Atvykęs į Delį, kur jo tėvas tapo turtingu nekilnojamojo turto vystytoju, jis 1947-aisiais įstojo į diplomatinę tarnybą, bet greitai nuo jos pavargo ir tapo žurnalistu bei rašytoju.
8-ame ir 9-ame dešimtmečiais Kh.Singhas dirbo kelių literatūros ir naujienų leidinių, tokių kaip savaitraštis „Illustrated Weekly of India“ ir dienraščiai „Hindustan Times“ bei „National Herald“, redaktoriumi. Jis yra pelnęs antrąjį aukščiausią Indijos civilinį apdovanojimą – ordiną „Padma Vibhushan“.
Jo, kaip flirtuotojo, šlovė buvo kurstoma daugiausia jo paties. Jis ištikimai rūpinosi savo žmona iki jos mirties nuo Alzheimerio ligos įpusėjus devintą dešimtį metų.
Tačiau palaidūno reputacija problemų jam pridarydavo ir senatvėje. 2001 metais jis sukėlė diplomatinį triukšmą, kai per pobūvį Delyje pakštelėjo į skruostą Pakistano ambasadoriaus paauglei dukrai. Tuo metu tarp Indijos ir Pakistano tvyrojo didelė įtampa.
Ambasadorius buvo atšauktas į Islamabadą pasiaiškinti dėl to, kas kai kuriuose sluoksniuose Pakistane buvo laikoma nepadorumu.
Lengvabūdiškumu taip pat garsėjęs Kh.Singhas prieš mirtį parašė savo paties epitafiją: „Čia ilsisi tas, kuris netausojo nei žmogaus, nei Dievo/Nešvaistykit dėl jo ašarų, jis buvo mulkis/Rašęs bjaurius dalykus, kuriuos laikė dideliu smagumu/Ačiū Viešpačiui, jis mirė, šitas nenaudėlis“.
Kh.Singhas vėliau ketvirtadienį bus kremuotas Delyje. Po mirties liko jo sūnus, duktė ir dukterėčia.
