„Ši knyga – tai aukso kasyklos istorikui“, – knygos pristatyme kalbėjo pirmasis Susisiekimo ministerijos Vandens transporto departamento direktorius, Klaipėdos universiteto profesorius Vytautas Paulauskas.
J.Darulis, Susisiekimo ministerijos Vandens transporto skyriaus vedėjas, prisipažino, kad prieš 20 metų, kai pradėjo dirbti šame departamente, atėjęs iš karinio laivyno civilinėje srityje jautėsi nieko neišmanantis. „Atsimenu, kad ateidamas dirbti į Vandens transporto departamentą iškart paprašiau – jūs išmokykite mane prekiauti, o aš esu stipresnis dokumentuose“, – knygos pristatyme kalbėjo J. Darulis.
Autorius prisipažino, kad jam svarbiausia buvo parodyti žmones. „Faktai, renginiai yra svarbu, bet žmonės, kurie dirbo, yra svarbiausi. Šioje knygoje yra pateikti visi duomenys, kiek kiekviena krovos kompanija uždirbo, kiek investavo. Čia suskaičiuoti visi, ir valstybės, ir privatūs pinigai. Vien dėl to kažkas pasiūlė šią knygą įslaptinti“, – juokėsi J.Darulis.
Pasak autoriaus, nuo 1994 metų į uosto infrastruktūros plėtrą uosto direkcija investavo 1,853 mlrd. litų, visos uoste veikiančios krovos kompanijos – 2,822 mlrd. litų. O prieškarinės Lietuvos valdžia į Klaipėdos uostą nuo 1923 m. iki 1939 m. investavo 41 mln. litų.
Šioje knygoje yra pateikti visi duomenys, kiek kiekviena krovos kompanija uždirbo, kiek investavo. Čia suskaičiuoti visi, ir valstybės, ir privatūs pinigai. Vien dėl to kažkas pasiūlė šią knygą įslaptinti.
Į laivyno plėtrą laivybos kompanijos, privačios ir valstybės valdomos, nuo 1992 metų investavo 2,9 mlrd. litų.
Vaidotas Šileika, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas, prisiminė: „Knyga buvo pradėta rašyti ekonominės krizės metais. Mes, kompanijų vadovai, žvelgiame į perspektyvą, o kiekvienų metų pradžioje mums skambindavo Juozas Darulis ir klausdavo, ką praėjusiais metais gero nuveikėme, kiek perkrovėme, kiek investavome. Dabar suprantame, kad visi šie duomenys panaudoti tikrai geram tikslui ir liks ateičiai“, – sakė V.Šileika.
Pasak Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo direktoriaus Benedikto Petrausko, knygoje yra surinkta visa jūrinei visuomenei aktuali informacija. „Čia yra visų oficialių ir neoficialių posėdžių, darbo grupių protokolai su nutariamosiomis dalimis. Be to, šioje knygoje yra net visų Tranzito komiteto posėdžių medžiaga, kuri iki šiol būdavo pasiekiama tik labai siauram specialistų ratui“, – pristatydamas šią knygą kalbėjo B.Petrauskas.
„80 proc. šios knygos skirta Klaipėdai. O tai beveik ir viso miesto istorija, juk nei uostas be miesto, nei miestas be uosto negali egzistuoti. Vien už šį metraštį galima jam suteikti garbės piliečio vardą arba net mokslinį laipsnį. Juolab kad jis pats knygoje net nėra paminėtas“, - pasiūlė ilgametis KVJU direkcijos vadovas, Klaipėdos miesto garbės Valentinas Greičiūnas.
Pirmoji J.Darulio knyga „Lietuvos Respublikos transporto valdymo, veiklos ir plėtros 1918 – 2008 metais metraštis“ buvo išleista 2010 m.
