- Kristjanas Haljakas, vertė Aistis Žekevičius
iš ciklo „O SAULE O ŠVIESA O DULKĖS“
***
čia galėtų būti romo dialogas ir kabutės
bet moteris kurią vakar regėjau miške nesiklausė
ir nematė nieko nemačiau negirdėjau ir aš
ir nežinau ar miškas nusiteikęs dulkintis
ar tik aš visi miškai iš kažkur atsiranda diena dar čia
o naktis jau apgaubia miestą lyg juodas šiukšlių maišas
apsnigti žmogaus pėdsakai vakare tipena
palei kapą nešioti rūbai tvoskia
vakarykšte degtine nors žmogus
dar neatvyko bet ji ateis ji ateis
jos pirštinės kybo ant gluosnio šakų
po nakties kai miesto gatvėse nebuvo nė vieno
automobilio kažkas gulėjo ryto ramybės sniego baltumo žieduos
žmogus nuspėjamas aklas skaidrus gyvybingas
- vertė Dovilė Kuzminskaitė
xxx
kai kuriuos iš mūsų jau matė
marselyje prieš dvidešimt du ar po
respublika kokie
vaikų žaidimai generolo aupicko
gatvėje šalia luošo maištingo valkatos
angelo paminklo
lelijos ir beduinai
ak liūdnasis maištininke
per glebios man
tavosios barikados
Tikras gyvenimas
nuogas kūnas gražus vasario saulėje geriam samagoną
išeinam parūkyt žiūrim į vidutinio dydžio plytų kaminą
su surūdijusių pusiau nuplėštų kopėčių liekanom
nors numeti nuorūką į sniegą
bet sniegas nesitraukia laikosi čia akina
tirpsta vien mintis apie sniegą įelektrina
mūsų delnus klube mielai statai man
vyno patenkinta pripili sklidiną taurę
saulė šviečia tiesiai tau į akis žinoma net
menkiausios detalės sudėliotos pagal stebėtojo
skonį mes gyvenam šiltam saulėtam mieste
kitiems labiau nepasisekė dar turiu laiko iki darbo
kone visą amžinybę galvoju ką dar pasakyt iš kurio kampo
šiandien pradėt kautis už apatiją
