H.Engdahlas teigia, kad tai, kad rašytojų darbas tapo profesionaliu užsiėmimu, kam didelę įtaką turėjo įvairios stipendijos ir finansinės paramos fondai, neigiamai veikia literatūrą. „Net ir suprasdamas kylančias pagundas, aš manau, kad tai atkerta rašytoją nuo visuomenės, sukuria nesveiką ryšį su institucijomis, – sako jis. – Anksčiau rašytojai tam, kad išgyventų, dirbdavo taksi vairuotojais, tarnautojais, sekretoriais, padavėjais. Samuelis Beckettas ir daugybė kitų gyveno tokį gyvenimo būdą. Tai buvo sunku, tačiau, žiūrint iš literatūrinės perspektyvos, jie tokiu būdu maitindavo save.“
Ekspertas teigia, kad tokia tendencija pastebima tik Vakaruose, tuo tarpu Azijoje ir Afrikoje galima pastebėti rašytojų išsilaisvinimą iš tokių dalykų. Jis taip pat išreiškė viltį, kad geriausi šių regionų rašytojai nepasiduos vakarietiškėjimui ir asimiliacijai.
H.Endahlas teigia, kad jam nerimą kelia literatūros ateitis, nes rinkos dėsniai pernelyg giliai įsiskverbę į literatūros pasaulį. Pažėręs pagyrų 2004 metų Nobelio literatūros premijos laureatei Elfriede Jelinke, jis kritikavo romanus, kurių autoriai stengiasi parodyti, kokie „pažeidžiami“ jie yra. „Šie rašytojai, dažnai baigę mokslus Europos ir JAV universitetuose, neperžengia jokių ribų“, – teigė ekspertas. Jis pažėrė priekaištų ir literatūros kritikai – anot H.Endahlo, literatūra yra vertinama kaip eilinė prekė, nebėra aiškios takoskyros tarp to, kas yra gera literatūra, o kas ne. „Anksčiau buvo kalnai ir lygumos. Dabar atrodo, kad yra archipelagas, kur kiekviena sala atstovauja žanrą. Viskas egzistuoja vienoje sistemoje be hierarchijos ar centro“, – teigė jis.
Viskas egzistuoja vienoje sistemoje be hierarchijos ar centro
Šis kritikas jau sukėlė pasipiktinimo bangą 2008 metais, kuomet pažėrė kritikos amerikiečių literatūriniam gyvenimui. Jis teigė, kad „JAV yra pernelyg izoliuota, atsiskyrusi. Jie neverčia pakankamai daug kūrinių ir nedalyvauja didžiajame literatūros dialoge“, – sakė jis. Paskutinė amerikiečių autorei – Toni Morrison – skirta Nobelio literatūros premija buvo įteikta 1993 metais.
Tiesa, H.Engdahlas vėliau sakė, kad jo žodžiai buvo klaidingai interpretuoti. Daugelis suprato ekspertą sakius, kad nėra amerikiečių autorių, nusipelniusių Nobelio premijos, tačiau pats H.Engdahas teigė, kad jis neturėjo galvoje, jog nėra apdovanojimo vertų JAV rašytojų, tiesiog šios šalies literatūrinis gyvenimas, kritika yra riboti, susikoncentravę tik į amerikiečių autorius.
