Dabar populiaru
Publikuota: 2017 liepos 24d. 22:18

Norvegų rašytoja Maja Lunde: „Bitės yra termometras, rodantis, kaip jaučiasi Žemė“

Maja Lunde
Leidyklos nuotr. / Maja Lunde

Romane „Bičių istorija“ (iš norvegų k. vertė Eglė Išganaitytė ir Justė Nepaitė, išleido „Tyto alba“) norvegų rašytoja, scenarijų autorė Maja Lunde aprašo jaudinančias ir įtraukiančias gyvenimo istorijas ir per jas nušviečia globalinę katastrofą. Pagrindinis vaidmuo knygoje tenka bitėms, bet pasakojama ir apie tėvų ir vaikų santykius, savojo kelio pasirinkimą, likimą, pralenkiantį laiką ir vietą.

Didelis susidomėjimas romanu kilo dar prieš jo išleidimą. Knyga buvo pastebėta Londono knygų mugėje, kur leidybos teises įsigijo septynios šalys. Šiuo metu leidybos teises įsigijo jau 12 šalių, tiražas siekia apie 60 tūkstančių egzempliorių.

Pasakoju istoriją apie bites, tačiau ji lygiai taip pat yra apie žmones bei santykius tarp vaikų ir suaugusiųjų.

„Pasakoju istoriją apie bites, tačiau ji lygiai taip pat yra apie žmones bei santykius tarp vaikų ir suaugusiųjų. Mane visada domino klimatas, aplinkosauga, kas vyksta su mūsų Žeme, tačiau mintis parašyti knygą kilo pažiūrėjus dokumentinį filmą apie bičių žūtį. Jis mane ir išgąsdino, ir pakerėjo. Mečiau visus kitus darbus ir atsidėjau knygos rašymui“, – pasakoja Maja Lunde, romaną intensyviai rašiusi dvejus metus.

Romane „Bičių istorija“ bičių dūzgesys nutyla ir pasaulyje tampa sudėtinga išgyventi.

„Jei bitėms iškils pavojus, iškils pavojus ir Žemei“, – teigia rašytoja.

Romanas leidžia skaitytojui keliauti laiku, sujungdamas jame besirutuliojančias istorijas per bičių likimą. Rašytoja gilindamasi skaitė daug literatūros apie bites ir gana greitai sukūrė tris pagrindinius veikėjus ir jų istorijas.

Knygos viršelis
Knygos viršelis

„Buvo baisu imtis knygos suaugusiesiems rašymo, – prisipažįsta rašytoja, daugelį metų dirbusi Norvegijos nacionalinio transliuotojo scenariste ir kūrusi knygas vaikams. – Tačiau žanrai, su kuriais turiu daugiausia patirties, visiškai netiko romano idėjai. Taip pat pasirodė kur kas sunkiau, nei tikėjausi, perkelti dalį veiksmo į 1852-uosius. Teko ilgai gilintis ir domėtis, kad pavyktų autentiškai pavaizduoti praeities ir ateities bitininkystę.“

Nors rašytoja augo Osle, ji pasakoja visada domėjusis gamta.

„Gal dėl to, kad gyvenau mieste...“ – svarsto Maja Lunde ir prisimena vaikystėje mėgusi daryti herbariumus. Kalbant apie bitininkystę, sunku negalvoti apie kylančius iššūkius – ekstremalias oro sąlygas, nuodingus chemikalus ir erkutes. Nors romanas lyginamas su distopine literatūra, Lunde neigia norėjusi sukurti tamsaus siužeto knygą.

„Nemanau, kad sukūriau distopiją. Norėjau atsakymų, kodėl miršta bitės. Sunkiausia buvo rašyti apie ateitį, apie pabaigos pradžią, bet kai nutariau susitelkti į žmones ir jų tarpusavio santykius, šis keblumas išsisprendė“, – pasakoja Lunde, mananti, kad jos istorijoje yra vilties.

Ar viskas baigiasi laimingai? „Iš prigimties esu optimistė. Manau, kad taip. Visi turime prisidėti prie savo asmeninio pasaulio išgelbėjimo. Bet daug svarbių žingsnių turi būti padaryta ir globaliu mastu. Bitės yra maži padarėliai, mes nė nesusimąstome, kad būtent jos ir yra tas termometras, rodantis, kaip jaučiasi Žemė. Jei bitėms iškils pavojus, Žemei taip pat kils grėsmė. Neseniai publikuotas dar vienas nemažos apimties tyrimas, rodantis aiškias sąsajas tarp purškalų naudojimo ir bičių žūties.“

Majos Lunde patirtis dirbant televizijoje ir kine neabejotinai paveikė knygos stilių, kritikų apibūdinamą kaip kinematografišką, vaizdingą, kupiną detalių.

„Tikriausiai toks mano rašymo stilius. Smagu rašyti, kai esu įsijautusi. Siekiu sceną perteikti ryškiai, charakteringai. Dažnai mano galvoje sukasi begalė vaizdinių, labai mėgstu fotografuoti.“

Parengė Justė Nepaitė

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Dabar tu gali

Maistas