Iš žurnalistinės veiklos gimė ir G.Statinio romanas „Ponas Zy“. Renkant medžiagą TV laidai apie Vilniuje nuo XX a. I pusės likusius fortifikacinius įtvirtinimus, autoriui teko atrasti daug paralelinės medžiagos – lenkų karininkų atsiminimų, susitikti su gyvais tų laikų liudininkais. Iš to išsirutuliojo meninė rekonstrukcija miesto ir laiko, kuris gyvena nepakartojamą gyvenimą – pergyvendamas karus, eidamas iš rankų į rankas, integruodamas įvairias tautas ir kultūras.
Romanas „Ponas Zy“ – tai gyva kalba papasakota Vilniaus ir jo apylinkių istorijos atkarpa, kuri atgręžia skaitytojus į laiką ir miestą, apie kurį tarėmės žinantys beveik viską, tačiau daugybė faktų, istorinių portretų ir istorinių detalų atrandama naujai. Dėl to šį romaną galima apibūdinti kaip istorinį: jame nenusižengiama faktų tiesai ir tuo pačiu jis patraukia gyvais personažais, gausybe netikėtų įvykių ir seniai žinomų faktų naujomis atodangomis.
Dienos Sluškų rūmuose įrengtame kalėjime bėgo ne taip greitai, kaip Zygmuntui Šafranskiui norėjosi, todėl jis jau buvo spėjęs prirašyti tris pilnus sąsiuvinius. Galiausiai ant jų liko trumpas užrašas „Ponas Zy“.
Nors jam ir nebuvo lemta gimti karvedžiu ar maršalu, bet jis tapo majoru. Ir ne paprastu majoru, o Vilniaus įtvirtintos stovyklos kvartirmeisteriu, Ulonų 4-ojo pulko intendantu. Per jį sukosi dideli iždo pinigai ir visiems visko užteko, kol tas nelemtas jo sprendimas nevesti Marijolės pakreipė visą reikalą kita linkme. Turbūt iš gero gyvenimo jis ėmė trokšti laisvės ir pramogų. Tas įsipareigojimo sulaužymas merginą sužlugdė. Šios nuodėmės tik ir trūko, kad užgriūtų bausmė.
Valstybes sudaro miestai, miestus – namai, o namai be žmonių ir be jų istorijų – tušti. Pono Zy gyvenimas – tarpukario Vilniaus istorijos dalis. Rasų, Naujosios Vilnios, Šilo, Saltoniškių arba Geležinio Vilko ir Panerių gatvių bunkeriai prabilę daug ką papasakotų. Tarp jų buvo rezgamos karininkų tarnybinės intrigos, pažintys su „litvinkomis“, didžiosios finansinės machinacijos, čia vešėjo paslaptingosios pilaitės, „zameček“, nuodėmės.
Pono Zy užrašai, jam pageidaujant, po jo mirties turėjo būti įdėti į karstą, tačiau taip neatsitiko – iš to ir gimė ši knyga.
„Gerimanto Statinio istorinis romanas „Ponas Zy“ – tai tikra istorija, nutikusi tarpukario Vilniuje, o jos herojus – lenkų armijos majoras ZygmuntasŠelinga-Šafranskis, tuo metu tarnavęs Ulonų 4 pulko intendantu. Tai intriguojantis, pamokantis, nuotykių kupinas pasakojimas apie tarpukario įvykius, kurių veiksmas persikelia ir už Lietuvos ribų. Tai kartu ir Vilniaus istorijos dalis, o tokių grožinės literatūros kūrinių apie vadinamąjį „lenkmetį“ labai trūksta. Ši knyga sėkmingai pasitarnaus vystant dialogą tarp lietuvių ir lenkų“ – apie knygą atsiliepia istorikas dr. Arvydas Anušauskas.
Gerimantas Statinis. Ponas Zy: romanas. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017. ISBN 978-9986-39-947-6, 408 p. Dailininkas Zigmantas Butautis
