Apie tai rašoma pranešime žiniasklaidai.
Rašytojas atviras – išbandyti save naujame žanre paskatino sau mestas iššūkis ir noras įrodyti, kad svarbiausia ne žanras, o turėjimas ką pasakyti: „Taip pat nenoriu visada būti „panašus į save“, „atpažįstamas“, mėgstu ieškojimus ir eksperimentus. Kaip rašytojui, man patinka rizikuoti – turbūt taip pasireiškia mano laisva prigimtis“.
J.Melnikas pastebi, kad šis romanas nėra tik paprastas detektyvas. Kūrinyje slepiasi daug daugiau dimensijų: čia persipina psichologinio trilerio, „fiziologinio“ romano, fantastikos ir intelektualiosios prozos elementai.
„Suvokiu, kad pasirodžius „Adatai“, galiu nustebinti, nuvilti ir netgi atstumti kai kuriuos savo trumposios prozos ar antiutopinių romanų gerbėjus. Bet rašau tai, kas be mano valios prašosi išreiškiamas ir pasirenku tą žanrą, kuris man atrodo reikalingas. Iš tikrųjų, nesu pasikeitęs. Čia skaitytojai drauge su personažais ne tik bandys įminti nusikaltimo mįslę, bet ir nepastebimai spręs tas pačias egzistencines problemas, kurios mane visada domino“, – pasakoja autorius.
Detektyvo žanras dažniausiai sukasi apie intrigas, jame pilna neįprastų siužetinių vingių ir paslapčių, kurias siekia įminti pagrindiniai herojai, todėl nenuostabu, kad čia dažniausiai veiksmas sukasi apie žmogžudystes.
„O kas yra žmogžudystė? Tai kūno problema, kai iš žmogaus atimamas jo brangiausias turtas. O jei žmogžudys vyras ir atima kūną iš jaunos moters – atsiranda erotinė, neretai froidiška potekstė. Tokiu būdu rašytojas gauna puikią galimybę prasiskverbti į tokio žmogaus sielos gelmes“, – svarsto J.Melnikas.
Atsivertę naująjį J.Melniko romaną skaitytojai susidurs su policijos komisaru Algimantu Butkumi, kuris sieks išsiaiškinti kraupią žmogžudystę įvykdytą Vilniaus centre, ant Trijų kryžių kalno. Paslaptingi simboliai, neaiškios užuominos ir tiesos paieškos akimirksniu įtrauks kiekvieną skaitytoją.
„Pagrindinis veikėjas komisaras Butkus su problemomis susiduria kiekviename žingsnyje. Adatoje pavaizduotas ir socialinis fonas. Tai emigracijos, korupcijos, biurokratijos, politikų ir aukščiausių funkcionierių atitrūkimo nuo žmonių, socialinės neteisybės problemos... O daugiau nieko neatskleisiu. Skaitykite romaną“, – intriguoja garsus rašytojas.
Tuo pačiu metu ir Lietuvoje, ir Prancūzijoje išleidžiama naujoji J.Melniko knyga „Adata“ jau spėjo sulaukti ir teigiamo prancūzų įvertinimo. Kaip teigia autorius, su Prancūzija jį sieja stiprus ryšys, o išplėsti savo skaitytojų ratą – svarbu visomis prasmėmis.
„Aišku, bet kuris rašytojas tik džiaugsis, jei jo knyga bus išleista užsienyje. Problema ta, kad mes, lietuvių rašytojai, nelabai ten esame reikalingi. Neturime lietuvių literatūros brendo kaip jį turi „skandinavų literatūra“. Tiesiog po knygos „Tolima erdvė“ sėkmės Prancūzijoje patekau į didelių prancūzų leidyklų akiratį ir jiems pasirodė įdomu leisti dar vieno „skandinavų“ rašytojo romaną. Juk Lietuva prancūzo akimis vis labiau matoma kaip Šiaurės Europa, į kurią įeina Skandinavijos ir Baltijos šalys“, – teigia J.Melnikas.
