Nėra neutralaus maisto, kad ir ką dedame į burną, tampame sveikesni arba ne tokie sveiki. Jeigu norime geriau jaustis, išsimiegoti, būti energingesni ir mažiau sirgti, turėtume valgyti sveiką visavertį maistą. Mitybos teoriją, pagrįstą moksliniais tyrimais ir savo pačių patirtimi, Dallasas ir Melissa Hartwigai išdėsto paprastai ir aiškiai, o pateikę trisdešimties dienų sveikos mitybos programą parodo, kaip atsikratyti žalingo cukraus potraukio, atkurti natūralaus alkio mechanizmus, kaip valgyti, kad pasisotintume, bet vis tiek numestume svorio ir amžiams pamirštume visokius su gyvenimo būdu siejamų ligų ir negalavimų simptomus. Knygoje pateikiami ir sveikų bei skanių patiekalų receptai.
Autorius kalbina žurnalistas Scottas Iardella
– Jūsų knygoje “Viskas prasideda nuo maisto” derinamas mokslas ir praktika, ji daug ką aiškina kitaip. Kaip ji atsirado?
Dallasas Hartwigas: Esu licencijuotas fizinės terapijos specialistas, daug metų savarankiškai studijavau viską, kas susiję su sveikata, gera savijauta ir mityba. Mudu su Melissa vadovaujame didelei sveikatinimo įmonei, įkūrėme tinklaraštį, su lankytojais diskutuojame įvairiomis temomis, rengiame seminarus apie tai, kaip tapti sveikiems pakeitus mitybą. Per seminarus ir internetu gauname daug atsiliepimų, tad ėmėme svarstyti, ar neišleidus knygos. Leidėjui patiko sumanymas.
Melissa Hatrwig: Mes turėjome ką pasakyti. Per seminarus dirbdavome po aštuonias valandas, o medžiagos turėdavome visoms septyniolikai. Tinklaraštyje ir seminaruose nespėjame visko aptarti, o knygoje mums iš tikrųjų pavyko nuosekliai atskleisti, kad mityba – sveikatos, geros savijautos ir gyvenimo kokybės pagrindas.
– Skaitytojams pateikiama daugybė informacijos...
Dallasas Hartwigas: Tai panašu į klevų sirupą – jį turi virti, kol sutirštėja. Taip ir su mūsų medžiaga – labai apsidžiaugėme, kai pavyko ją sukoncentruoti.
Raginame 30 dienų valyti organizmą, o paskui žiūrėti, kaip sekasi susigrąžinti produktus, kurių buvo atsisakyta
Melissa Hartwig: Daugumoje knygų apie paleomitybą, taip pat ir iš pagrindų požiūrį į mitybą keičiančioje Robbo Wolfo knygoje „Paleosprendimas“ („Paleosolution“), patarimai iš esmės tokie patys. Autoriai dažnai prašo skaitytojų įvertinti, kaip skirtingų grupių maisto produktai veikia jų sveikatą. Minimi cukrus, grūdinės kultūros, pieno produktai ir ankštinės daržovės. O mūsų knyga skirta praktiniam naudojimui. Raginame 30 dienų valyti organizmą, o paskui žiūrėti, kaip sekasi susigrąžinti produktus, kurių buvo atsisakyta. Daugumai žmonių tai nemenkas išbandymas, bet kuo daugiau jie gauna informacijos, praktinių patarimų ir paramos, tuo didesnė sėkmės tikimybė.
– Taikote griežtos meilės metodą. Kas tai?
Dallasas Hartwigas: Griežta meilė – sąžiningumas sau pačiam, gebėjimas nešališkai įvertinti, kas esi. Mes nenorime vedžioti už nosies: kai tvirtai nusprendžiate laikytis mūsų programos, padeda tik griežta meilė. Iš patirties žinome, kad nuosaikiai, palengva, mažais žingsneliais imti ir pasikeisti daugumai žmonių – ne visiems, bet daugumai – nepavyksta. Jiems reikia keisti viską iš karto. Štai mes ir metam iššūkį. Gal kiek šiurkštokai, bet drąsiname, skatiname, tiesiog norime, kad galvose spragtelėtų jungiklis. Jei žmogus mąsto apie pokyčius, kartais gana lengvo stumtelėjimo, kad imtų veikti, o ne trypčiotų ir svarstytų. Taigi mūsų griežta meilė – tai niuksas, kurio žmogui reikia, kad pradėtų.
Melissa Hartwig: Pirmosios “Whole30” programos griežta meilė buvo kur kas griežtesnė: jei neįstengei per trisdešimt dienų, ieškok pagalbos kitur, nes programa nėra labai griežta.
Paskui savo požiūrį sušvelninome. Supratome, kad žmonių sveikatos būklė, situacijos, poreikiai skiriasi, o tiems, kurie turi valgymo sutrikimų, nesveikų įpročių, kuriuos vargina priklausomybė nuo tam tikro maisto, griežta meilė tikrai nepadeda. Juos ir taip kamuoja nerimas ir gėda dėl to, ką ir kaip jie valgo. Todėl knygoje stengiamės griežtą meilę rodyti švelniau, nors cukrui nenuolaidžiaujame.
– Ar galite savo planą išdėstyti trumpai, kad suprastų žmonės, dar neperskaitę knygos „Viskas prasideda nuo maisto“?
Dallasas Hartwigas: Pradėjome nuo pamatinės idėjos: maistas turi teikti žmogui sveikatos. Įvairūs mūsų pasirinkimai, tarp jų ir maisto, kurį dedamės į lėkštę, turi didelės įtakos sveikatos būklei ir gyvenimo kokybei. Tačiau manome, kad maistas – galinga priemonė tai kokybei pagerinti. Taip atsirado ir knygos pavadinimas „Viskas prasideda nuo maisto“. Nesvarbu, ką jums reiškia „viskas“ – pastangas išvengti ligos, žvalumą ar ilgaamžiškumą, geresnį fizinį pasirengimą ar kūno linijų dailumą. Kad ir kas būtų „viskas“ jums, kaip asmeniui, kelias link sveikatos, žvalumo, puikios nuotaikos prasideda nuo maisto.
Iš patirties žinome, kad nuosaikiai, palengva, mažais žingsneliais imti ir pasikeisti daugumai žmonių – ne visiems, bet daugumai – nepavyksta. Jiems reikia keisti viską iš karto
Melissa Hartwig: Ir mes jį pagrindžiame. Knygoje sakome, kad rėmėmės daugybe mokslinių įžvalgų ir duomenų. Savo patarimus parėmėme daugiau kaip keturiais šimtais mokslinių šaltinių, tačiau remtis vien mokslu kebloka. Internete galima rasti dešimt skirtingų straipsnių, kur nagrinėjamas tas pats reiškinys, bet duomenys pateikiami skirtingi ar net prieštaraujantys vieni kitiems. Todėl savo rekomendacijas rėmėme ir savo patirtimi. Kelerius metus kaupėme tūkstančių žmonių, kurie laikėsi “Whole30” programos, atsiliepimus, rodančius, kad jie pasiekė labai panašių rezultatų. Vien tai vertė suklusti. Ir trečia – tyrimai su savimi. Trumpai tariant, išbandykite programą patys, skirkite jai trisdešimt dienų, išvalykite organizmą, o paskui, palengva susigrąžindami atskirų grupių produktus, išsiaiškinkite, kaip jus veikia jūsų valgomas maistas. Kitaip tariant – trūkstama šios dėlionės dalis visada esate jūs.
– Noriu paklausti apie saldiklius ir cukrų. Juk visai paprasta pataisyti sveikatą visiškai atsisakius saldiklių. Žinome, kad cukrus – negerai, o dirbtiniai saldikliai – dar blogiau nei cukrus. Ką dar būtina žinoti apie cukrų ir saldiklius?
Melissa Hartwig: Geras klausimas. Nemažai mokslinių duomenų ir tyrimų susiejo dirbtinius saldiklius su daugybe ligų, pradedant vėžiu ir baigiant riešo tunelio sindromu, – sąrašas tikrai ilgas. Šie įrodymai labai tvirti, bet ilgalaikiai moksliniai tyrimai su žmonėmis nepakankami, kad galėtume užtikrintai pasakyti, jog dirbtiniai saldikliai sukelia organizme toksinių poveikių. Jeigu neįmanoma kitaip, raginame juos vartoti atsargiai.
Saldikliai nesuteikia sveikatos dėl daugelio priežasčių, ir ne menkiausia – jų turinčio maisto psichologinis poveikis. Maža to, saldikliai gali sukelti žarnyno disbakteriozę, sutrikdyti hormonų pusiausvyrą ir žmogaus gebėjimą jausti natūralų saldumą. Viską sudėjus, nebesinori jų vartoti jokia forma. Jei yra bent menka dvejonė ir sąsajų su sunkiomis ligomis, geriau saldiklių vengti.
Dallasas Hartwigas: Kadaise dirbau su vienu chirurgu ortopedu, riešo specialistu. Teko matyti nemažai žmonių, varginamų įvairiausių būklių, skirtingų uždegimų – sausgyslių, jungiamojo audinio ir panašiai. Labai daug kas skųsdavosi riešo tunelio sindromu. Šiems žmonėms gydytojas pirmiausia patardavo kuo labiau sumažinti saldiklių vartojimą, nes iš praktikos žinojo, kad tuomet pacientams uždegimas gerokai palengvėja ir simptominio gydymo nebeprireikia. Tai vertas dėmesio patarimas, nes paremtas ilgamete gydytojo patirtimi.
– Ir štai turbūt milijono dolerių vertės klausimas: ką jūs patys paprastai valgote, ką ruošiate pusryčiams, ar prašmatniai pietaujate ir vakarieniaujate, ar užkandate tarp valgių?
Dallasas Hartwigas: Mes labai užsiėmę ir nors labai mėgstame ruošti valgį namuose, ne visada turime laiko. Dažniausiai ką nors paprasto. Pavyzdžiui, šįryt išsikepėme keturis ar penkis kiaušinius su špinatais, kapotomis paprikomis ir avokadu. Paskui važinėdamas dviračiu aptikau gerą restoraną ir suvalgiau du vidutiniškai apkeptus bizonienos maltinius be bandelės, bet su avokado gvakamolės garnyru ir dviguba salotų porcija.
Užkandžiai priklauso nuo aplinkybių. Ne visada patariame žmonėms užkandžiauti. Nebent jie pritrūksta energijos. Mūsų nuomone, jeigu nuolat tinkamai valgai ir renkiesi ekologišką visavertį maistą, pasisotini trims penkioms valandoms, tad nereikia nuolat užkandžiauti.
Melissa Hatrwig: Paprastai prašmatniausiai, kaip jūs sakote, valgome vakarais, ir tik todėl, kad tada turime laiko. Vakar ant grotelių išsikepėme keletą ekologiškos mėsos maltinių, pagardinę baziliku, pipirais ir druska, orkaitėje išsikepėme batatų skiltelių ir apipylėme paprikų padažu pagal receptą iš mūsų mėgstamiausias kulinarijos knygos. Užvakar išsivirėm nuostabios naminės sriubos, panašios į taitietišką kario sriubą ir balta žuvimi. Dėjome menkės, cukinijos šiaudelių ir špinatų. Pažaidžiame su įvairiais receptais iš kelių mėgstamų kulinarijos knygų ir keleto internetinių svetainių. Dallasas virtuvėje itin miklus ir gali pats sugalvoti visai padorių receptų, tad kartais įsijaučia ir pagamina skanią vakarienę.
Parengė Jolita Tūbelytė
