Dabar populiaru
Publikuota: 2019 spalio 16d. 14:05

Vokiečių ir norvegų knygų leidėjai: tenka konkuruoti su „Netflix“

Frankfurto knygų mugė 15min iš Frankfurto
Frankfurto knygų mugė

Frankfurto knygų mugė artimiausias penkias dienas bus viso pasaulio knygų leidėjų gyvenimo centras. Nors ši mugė, kur nueiti nuo vienos salės iki kitos gali prireikti ir pusvalandžio, rodo, kokio dydžio industrija tai yra, tačiau diskusijos knygų mugės pradžioje išduoda, kad nerimo dėl knygų verslo ateities yra.

Frankfurto knygų mugė Vokietijos žiniasklaidoje sulaukia didelio dėmesio, tačiau šiomis dienomis pirmuose puslapiuose yra ir kita su knygomis susijusi tema. Iki šiol netyla aistros dėl Nobelio premijos skyrimo Peteriui Handkei, kuris pagarsėjęs ne tik dėl savo kūrybos, bet ir dėl prieštaringai vertinamų pasisakymų apie karą buvusios Jugoslavijos teritorijoje. Neseniai kitą prestižinę premiją „Deutscher Buchpreis“ gavęs bosnių kilmės vokiečių rašytojas Saša Stanišičius už romaną „Herkunft“ pareiškė, kad nesupranta, kaip Nobelio premija buvo skirta žmogui, kuris pateisina režimą, nuo kurio jam pačiam teko bėgti iš tėvynės. Jo nuomone, tai paskatins serbų nacionalizmą. Greta, tame pačiame puslapyje – kitas straipsnis, kuriame bandoma teisinti komisijos sprendimą. Šiaip ar taip, panašu, kad diskusijos dėl Nobelio sprendimo nesiliaus dar ilgai.

Norvegija pristatoma kaip sėkmės pavyzdys

Frankfurto knygų mugės garbės viešnia šiais metais – Norvegija. Ji pasistengė kaip reikiant pristatyti savo šalį – mugėje bus surengta apie 70 su šios šalies literatūra susijusių renginių, atvyko apie 100 rašytojų, tarp kurių tokios žvaigždės kaip Jo Nesbo ar Karlas Ove Knausgaardas. Norvegai savo literatūrą pristato kaip išgyvenančią naująjį aukso amžių. „Taip, Norvegijos literatūrai šiuo metu yra puikus, džiuginantis periodas“, – sakė norvegų autorių leidyba užsienio šalyse besirūpinančios organizacijos NORLA direktorė Margit Walso.

Frankfurto knygų mugė
Frankfurto knygų mugė

Iš tiesų skaičiai atrodo išties puikiai. Net 88 proc. norvegų perskaito bent vieną knygą per metus (Lietuvoje – apie 66 proc.), šalyje yra 524 knygynai, vienas vidutinis norvegas knygų skaitytojas per metus perskaito apie 17 knygų, per metus Norvegijoje parduodama 45 000 skirtingų pavadinimų knygų. Norvegijos metinė knygų rinka siekia 553 mln. eurų.

Skaičiai įspūdingi, ir, atrodo, nuteikiantys optimizmui. Tačiau paklausius kelių diskusijų akivaizdu, kad tai priklauso nuo vertinančiųjų. Politikams atrodo, kad situacija puiki, o leidėjai kalba, kad situacija kelia nerimą.

Norvegijos kultūros ministrė Trine Skei Grande teigė, kad Norvegijoje sėkmingai vyksta knygų skaitmeninimo programa, praėjusiais metais skaitymo skatinimo programoms skirta apie 3 mln, eurų. Ministrė teigė, kad nerimas, jog kai kurias knygas suskaitmeninus ir padarius prieinamas nemokamai internete, žmonės nebenorės jų pirkti, nepasiteisino: „Žmonės skaito Ibseną ar Hamsuną internete, tačiau lygiai taip pat jie nori pirkti ir jų knygas.“ Kaip vieną svarbiausių pastarųjų metų tendencijų ji įvardino tai, kad žmonės, ypač jaunimas, vis daugiau klauso audioknygų.

„Tačiau labai svarbu investuoti ir į bibliotekas, jos tokios pačios efektyvios dabar, kaip buvo ir prieš šimtą metų“, – sakė ji.

Frankfurto knygų mugė
Frankfurto knygų mugė

Kenčia dėl serialų žiūrėjimo

Tačiau patys leidėjai nėra tokie optimistiški. Taip, Norvegijoje vis dar skaito daug žmonių, tačiau pastebima, kad kiekvienais metais skaitančiųjų mažėja.

Norvegijos leidėjų asociacijos vadovas Kirstennas Einarssonas teigia, kad, skirtingai ne dažnai manoma, mažėja ne mažesnes pajamas gaunančiųjų, prastesnį išsilavinimą turinčių skaitytojų, o kaip tik – mažiau skaito lyderiai, įmonių vadovai, aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės. Labiausiai skaitančių žmonių sumažėjo 25–39 metų amžiaus grupėje. Pagrindinės įvardinamos mažėjančio skaitymo priežastys – žmonės sako turintys mažiau laisvo laiko, jie daugiau žiūri televiziją, praleidžia daugiau laiko su draugais ar šeima nei anksčiau. „Skaitymas taip pat praranda savo statusą, apie knygas rečiau kalbama žiniasklaidoje“, – sakė jis. O kaip vieną pagrindinių konkurentų skaitymui jis įvardino „Netflix“.

„Netflix“ kaip prakeiksmas knygų rinkai nuskambėjo ir klausant Vokietijos leidėjų analizių. „Serialų žiūrėjimas yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės skaito mažiau“, – sakė Vokietijos leidėjų atstovė Cigdem Aker. Pateikiami skaičiai tai iš tiesų paliudija – vidutiniškai „Netflix“ žiūrovai Vokietijoje per mėnesį peržiūri apie 20,1 serialų epizodą ir pažiūri apie 5,3 filmus. Taip pat pastebima ir tai, kad smarkiai auga žaidimus internete žaidžiančiųjų skaičius.

Frankfurto knygų mugė
Frankfurto knygų mugė

Anot C.Aker, Vokietijoje tendencijos panašios kaip ir Norvegijoje – labiausiai skaitytojų mažėja 20–49 metų amžiaus grupėje, knygos dingsta iš viešojo diskurso, nebėra viena pagrindinių pokalbių temų. Taip pat skaitytojams, kuriems pasiūloma vis daugiau knygų, sunku išsirinkti tas, kurios juos gali sudominti.

A.Škėmos knygos sėkmė

Tačiau ne visi leidėjai galvoja, kad situacija blogėja. Sebastianas Guggolzas, leidyklos „Guggolz“, vokiečių kalba išleidusios ir Antano Škėmos knygą „Balta drobulė“, vadovas, sako, kad tie skaitytojai, kurie daug skaito, dėmesio knygoms nepraranda.

Frankfurto knygų mugė
Frankfurto knygų mugė

„Manau, kad knygomis sunkiau sudominti tuos, kuriems jos tik vienas iš daugybės laisvalaikio leidimo būdų. O mes nesistengiame parduoti knygų visiems, – sakė jis. – Taip, kai kurie žmonės atiduoda pirmenybę filmams, tačiau reikia paaiškinti, kad knygos suteikia visai kitokius potyrius nei filmų žiūrėjimas.“

Beje, 15min jis sakė A.Škėmos knygos leidimas iki šiol sulaukia didelio dėmesio, skaitytojai perka ją. „Tai buvo didžiulė sėkmė“, – sakė jis, jau planuojantis ir A.Škėmos apsakymų išleidimą vokiečių kalba 2021 metais.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

01:01
00:46
01:42

Esports namai

Lietuviškas verslas

Maistas