-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti
2014 04 23

Džiazas naujosios kartos akimis

Koks džiazas šiuo metu sulaukia daugiausia publikos dėmesio? Ar džiazo naujovės pasiekia Lietuvos klausytojų bei atlikėjų ausis? Kokius pokyčius pastebi jaunoji džiazistų karta?
Džiazas
Džiazas / Juozas Kamenskas

Trys naujosios Lietuvos džiazmenų kartos muzikai - profesionalai, aranžuotojai ir kompozitoriai  dalijasi pamąstymais apie šiandieninio džiazo tendencijas, jų atliepį Lietuvoje, lietuviškojo „džiazinio gyvenimo“ ypatybes. 15min.lt savo skaitytojams pristato džiazo pianistą Dmitrij Golovanov ir džiazo saksofonistus - Leonardą Pilkauską ir Liutaurą Janušaitį.

- Koks džiazas (stiliaus prasme) šiuo metu yra „ant bangos“?

džiazas, kuris persipina su kitomis populiariomis muzikos kryptimis, turinčiomis dideles auditorijas, ir yra šiuo metu „ant bangos“

D.Golovanov: Šiandieninis džiazas yra susimaišęs su įvairiais muzikos stiliais, tapęs labiau eklektišku, įgijęs daug naujų krypčių. Taigi, ir pati džiazo publika tapo įvairesnė. Žinoma, platesnės auditorijos dėmesio daugiau susilaukia ta muzika, kuri yra artimesnė pop muzikai. Džiaze įsipynus R&B, reggae, punk muzikos priemaišoms, į klausytojų gretas įstojo ir pastarųjų muzikos stilių gerbėjai. Sakyčiau, jog būtent tas džiazas, kuris persipina su kitomis populiariomis muzikos kryptimis, turinčiomis dideles auditorijas, ir yra šiuo metu „ant bangos“. Kita vertus, pats posakis „ant bangos“ labai dažnai, mano nuomone, nėra susijęs su pačia muzika, o daugiau su marketinginiais dalykais. Į tai irgi reikia atsižvelgti.

"Vilnius Mama Jazz" nuotr./Leonardas Pilkauskas

L.Pilkauskas: Šiuo metu, kaip jau ilgą laiką, pasaulyje nėra džiazo "ant bangos". Tai nėra problema. Tai nėra reiškinys, bet gal tiesiog pasekmė. Daug skirtingų šalių, proteguojančių savo artistus, daug festivalių, kurie veikia kaip apsikeitimo festivaliai iš šalies į šalį, ir, aišku, viskas „pasibaigia“ žodžiais - „pirk ir parduok".

Vyraujanti tendencija – labiau įgudę atlikėjai kreipia savo kūrybą  daugiau ritmo negu harmoninių ieškojimų linkme

 

 

L.Janušaitis:  Dauguma vyresnės kartos džiazo atlikėjų išlieka ištikimi savo stiliui ir atlikimo manierai. Labiau linkę eksperimentuoti ir ieškoti naujų išraiškos būdų yra jaunesnieji kūrėjai – dabar sparčiai daugėja jaunų atlikėjų, besistengiančių džiazo improvizaciją jungti su hip hop, įvairių roko šakų, elektroninės, akademinės muzikos bei įvairių šalių folkloro elementais. Tokioje postmodernistinėje eroje, kurioje sunku išskirti naujo stiliaus gimimą, kur kas lengviau nustatyti, su kokio ankščiau susikūrusio stiliaus priemaiša muzikantai eksperimentuoja. Vyraujanti tendencija – labiau įgudę atlikėjai kreipia savo kūrybą  daugiau ritmo negu harmoninių ieškojimų linkme. Žinoma, yra išimčių – tikrai talentingi kūrėjai pažeria naujovių visuose muzikos sudėtiniuose elementuose. Džiazas, kaip, visų pirma, improvizacinės muzikos forma, tikrai nemiršta, o, galbūt, tik „keičia rūbą”. 

- Ar Lietuvą pasiekia nauji dalykai, naujos idėjos iš viso pasaulio? Ar vis dėlto tos naujovės atkeliauja šiek tiek „vėluodamos“?

Dmitrij Golovanov
Dmitrij Golovanov

D.Golovanov: Aišku, kad pasiekia. Turėdami internetą, youtube, galimybę siųstis muziką – turime visas galimybes. Be to, žmonės daugiau keliauja, daugiau susipažįsta su kitomis kultūromis. Nors aš veikiau nesakyčiau, kad „mus pasiekia“, o veikiau „mes turime galimybes tai pasiekti patys“, jeigu to norime. Bet jeigu kabėtume apie tai, kokiais mastais džiazas vystosi Europoje, Amerikoje, tai tikrai Lietuvoje ne tokiais tempais judama į priekį. Kai informacija savaime tave supa, tai yra vienoks tas „džiazinis gyvenimas“, o kai tos informacijos reikia ieškotis pačiam - pasiekiami kitokie, lėtesni tempai.

L.Pilkauskas: Taip, Lietuvos neaplenkia nauji mainstream [red. vyraujančių krypčių, tendencijų] garsai. Nežinau, ar tinkamas išsireiškimas „vėluojanti naujovė“, bet Lietuvoje apsilanko didžioji dalis naujų, talentingų, kūrybiškai produktyvių artistų/grupių. Tiesa, naujos idėjos, kurias pateikia patys lietuviai artistai, vėluoja maždaug 10 metų...

L.Janušaitis: Technologijų amžiuje visokia informacija pasiekia mus žymiai greičiau – interneto pagalba labai lengva sekti dabartinės mados tendencijas. Manau prie to prisideda ir keliaujantys atlikėjai, kuriantys kartu su užsienio menininkais ir į Lietuvą parvežantys savo žinias, patirtį bei platesnę pasaulėžiūrą. Džiugu, kad dėka entuziastingų žmonių turime džiazo festivalius, Lietuvos publikai nuolat pristatančius ne tik praeityje, bet ir šiuo metu garsius muzikantus. Žinoma, mūsų šalis maža, mes negalėtume kultūros renginių kiekiu lygintis su didžiosiomis pasaulio sostinėmis, bet tikrai yra kuo pasidžiaugti, ir tikrai nesame keliais ar keliolika metų vėliau džiazo naujienų sulaukiantis kraštas.

- Džiazas Lietuvoje, akademine prasme, pakankamai jauna sritis. Ar jaunieji Lietuvos džiazmenai/džiazo studentai turi priėjimą prie vakarietiško mokymo tradicijų? 

D.Golovanov: Esu tos kitos kartos muzikantas, kuris mokėsi užsienyje, daug keliavo. Turėjau galimybę pažinti kitokį dėstymą, muzikos atlikimą. Bet vyresnė karta, kuriems šiuo metu yra apie 50 metų, tiesiog tokios galimybės neturėjo, tik vienas kitas... Informacijos mainų tuo metu nebuvo, kokie yra dabar. Aš kai mokiausi akademijoje, internetą gavau tik trečiame kurse. Knygos, kurias šiandien įvedęs į google galiu skaityti internete, tuo metu buvo ypač retos, jas sudėtinga buvo gauti... Čia ne taip ir seniai buvo, prieš 10 – 12 metų, kada aš pradėjau jau laisvai gauti prieigą prie tam tikros specialios literatūros, angliškos literatūros, skirtos džiazo temoms. Savaime suprantama, kad požiūris senųjų dėstytojų yra kitoks, ir skonis kitas. Jaunimas kitaip mąsto, kitaip auga. Ar tai yra gerai ar blogai? Sunku vertinti. Teigiamų dalykų yra ir praeityje, teigiamų dalykų galime įžvelgti ir moderniame judėjime.

L.Pilkauskas: Kokia džiazo katedrų situacija šiuo metu, pagrįsti savo nuomonės realiais faktais negalėčiau. Tik pavienės nuogirdos iš vienų ar kitų studentų. Tačiau galiu drąsiai sakyti, kad akademinės perspektyvos nėra - ji egzistuoja tik valstybinių išteklių dėka. Bakalaurantai, kurie kuria savo muzikines karjeras susigrupuoja į tris kategorijas. Pirmieji tęsia studijas užsienyje (arba nutraukia ir tęsia nebaigę studijų Lietuvoje). Į šią kategoriją patenku ir pats: baigęs studijas LMTA, išvykau į užsienį. Antrieji groja muziką, kuri nėra džiazas (pop/rock/eksperimentiniai). Tretieji – tikrieji absolventai, kurie turi akademini išsilavinimą „popieriuje“ ir dažniausiai įsiprasmina kaip pop atlikėjai. Vokalistai ir ritmo sekcijos instrumentininkai tampa gerais populiariosios muzikos atlikėjais. Tačiau nėra jokių įdomybių - visi jie skamba vienodai. 

Visi turėjo ir turi priėjimą prie vakarietiško mokymo tradicijų. Taip buvo prieš 50 metų, taip yra ir dabar. Ši tradicija remiasi daugmaž vienu principu: muzika suprantama ausimis arba muzika tampa išgirsta natomis. Skirtumas tas, kad jeigu tu klausai ausimis, tai tu pastebi daugiau muzikalių niuansų negu stebėdamas vien tik natas.  Apskritai, turiu įsitikinimą, kad Lietuvoje dar yra neatsakytų daug klausimų dėl muzikos estetinės identifikacijos improvizacijos metu. Klausant visų tų vakarietiškų muzikavimo išmonių, susidaro toks įspūdis, kad pradingsta Lietuviška savimonė. Taip pat kiekvienas artistas atsineša savo kažką naujo. Tai lyg daug artistinių išraiškos taškų galvosūkis - kaip tuos taškus sujungti.

Liutauras Janušaitis
Liutauras Janušaitis

L.Janušaitis: Džiazo teorija, improvizacija, aranžuotė ir kompozicija - kaip dėstomos disciplinos - tikrai dar yra labai jaunos. Nemažai dalykų turi būti tobulinami: nėra pakankamai gerų sąlygų individualiam darbui, trūksta specialistų, kurie galėtų ir norėtų dėstyti, mokymo programose taip pat nemažai spragų dėl lėšų trūkumo (bet labai dažnai ir dėl vadovybės nenoro) stinga atvirų paskaitų, susitikimų, meistriškumo kursų su žymiais atlikėjais. Tačiau, visgi dėl tos pačios technologinės pažangos dabar tikrai nėra sudėtinga rasti dominančios medžiagos, klausytis įrašų, (jei ne visam studijų laikui, tai bent semestrui) išvykti pagal mainų programą į kurią nors Europos muzikos mokyklą. Žinoma, norint siekti aukštesnių rezultatų ir patekti į aplinką, kurioje vyksta daugiau koncertų, jam sessions [red. laisvų improvizacijų], dirba patyrę dėstytojai ir universitetus aplanko džiazo pasaulio įžymybės, jaunam žmogui tenka ryžtis ir išvykti studijuoti į užsienį.

- Ar Lietuvoje šiai dienai mes gyvename aktyvų „džiazinį gyvenimą“?

Tokioje mažoje šalyje, kaip Lietuva, yra, palyginus, labai daug festivalių

D.Golovanov:  Tokioje mažoje šalyje, kaip Lietuva, yra, palyginus, labai daug festivalių. Galima tik paliūdėti, kad sostinėje neturime nė vieno džiazo muzikai skirto klubo. Žinoma, vertinant kasdienį džiazo gyvenimą, jo tikrai norisi ir, manau,  galėtų būti daugiau.

Rinka šiuo metu po truputį plečiasi, žmonės, kurdami tarptautinius projektus, pradeda bendradarbiauti, ir tai padeda judėti į priekį. Laikas parodys, kiek mes esame aktyvūs, ir kaip aktyviai seksis mums judėti toliau.

L.Pilkauskas: Aš manau, kad gyvename pakankamai aktyvų "džiazinį gyvenimą". Šiandien Lietuvoje turime daug įdomių atlikėjų. Turime daug klausytojų, kurie myli gražią muziką ir įvertina ją. Taigi, reikia duoti atlikėjams laiko, kad jie susiprastų, kad muzikuoja klausytojams. Būti originaliu galime kiekvienas iš karto, bet muzikuoti gražiai reikia mokytis visą gyvenimą.

Nepaisant visų iššūkių, kuriuos tenka šiai muzikai patirti,  labai džiugu, kad klausytojų ratas Lietuvoje nuolat tik didėja

L.Janušaitis: Lietuvoje daugėja žmonių, kurie pradeda rengti vis naujus, kad ir nedidelės apimties, džiazo festivalius. Be didžiausių šalies džiazo renginių nemažai koncertų jau vyksta ir įvairiuose Lietuvos miesteliuose. Taip pat nemažai muzikantų patys organizuoja jam sessions, kiekvienais metais pasirodo vis daugiau džiazo muzikos įrašų, įvairūs kolektyvai  bendradarbiauja su puikiais atlikėjais iš užsienio. Manau, kad džiazas tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje niekada netaps masinės kultūros dalimi (kaip kad dažnai įvardijama pop ar kitokia muzika), tačiau tikrai nesiliaus įgyti naujų formų. Nepaisant visų iššūkių, kuriuos tenka šiai muzikai patirti,  labai džiugu, kad klausytojų ratas Lietuvoje nuolat tik didėja.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius