Šio instrumento garso pats L. da Vinci niekada neišgirdo, tačiau praėjus 500 metų S.Zubrzyckis ryžosi sukonstruoti violą organistą, kuri savo išore primena fortepijoną, bet dėl unikalios vidaus sandaros skamba kaip vargonai, klavišiniai ir styginiai instrumentai kartu sudėjus.
Prieš koncertą Vilniuje S.Zubrzyckis sutiko papasakoti, kaip gimė šis instrumentas.
L. da Vinci ieškojo visiškai naujos konstrukcijos, kuri sujungtų skirtingų grupių instrumentus, ir kūrė tobulą instrumentą – violą organistą.
– Kaip kilo idėja sukurti violą organistą? Kodėl ji jus sudomino?
– Visų pirma mano dėmesį patraukė klaviolinas, XIX a. instrumentas. Nusprendžiau apie jį sužinoti daugiau. Instrumentas, žinoma, jau išnykęs ir pamirštas, radau tik keletą jo paminėjimų XIX a. spaudoje.
Šios paieškos privertė mane susimąstyti apie styginio ir klavišinio instrumento jungtį, ir netrukus išsiaiškinau, kad Leonardo da Vinci buvo pirmasis, iškėlęs šią idėją ir sukūręs net 8 skirtingus tokio instrumento tipus. Jis ieškojo visiškai naujos konstrukcijos, kuri sujungtų skirtingų grupių instrumentus, ir kūrė tobulą instrumentą – violą organistą.
Nustebau, kad beveik niekam šis instrumentas nėra įdomus, o jo istorija laikoma nenusisekusia. Nusprendžiau, kad turiu pamėginti įgyvendinti L. da Vinci idėją ir pats sukurti violą organistą.
Būdamas pianistas, visad žavėjausi styginiais instrumentais, ypač ankstyvaisiais, siekiančiais dar baroko laikus, pavyzdžiui, viola da gamba. Yra ir nuostabių kūrinių, sukurtų šiems instrumentams, pvz. kompozitorių Marino Marais ar Jeano de Sainte-Colombe, kuriuos aš būčiau norėjęs groti, bet, žinoma, tai neįmanoma teturint fortepijoną ir tai buvo dar vienas akstinas imtis violos organistos gamybos.
– Esate sakęs, kad Leonardo da Vinci piešinys, pagal kurį ir buvo sukurta jūsų viola organista, nėra labai detalus. Kaip sugebėjote suprasti ne tik instrumento koncepciją, bet ir perprasti jo gamybos principus? Su kokiais iššūkiais susidūrėte?
– Leonardo da Vinci sukūrė piešinį, o ne brėžinį, todėl jam trūksta daug techninių detalių. Turėjau pats sugalvoti, kaip sukonstruoti violą organistą.
Turėjau sau atsakyti į klausimus: ką šiuo instrumentu galėčiau groti, kaip juo groti, kaip jis turėtų skambėti?
Kai prieš šešerius ar septynerius metus ėmiausi šios idėjos, neturėjau galimybės pasiklausyti kito tokio instrumento ir sužinoti, kaip jis turėtų skambėti. Radau tik apibūdinimą Michaelio Praetoriuso knygoje, kur minima, jog violos organistos garsas galėjo būti panašus į violos da gambos – tai man buvo svarbus atradimas.
Orlando de Lassusas aprašė pirmąją violą organistą, sukurtą 1575 m., kuri, tikėtina, buvo sukonstruota remiantis L.da Vinci idėja. Kitas toks instrumentas buvo sukurtas 1763 m. Tėra žinomas tik vienas kūrinys, skirtas styginiam-klavišiniam instrumentui, ir tai yra Carlo Philippo Emanuelio Bacho „Bogenklavier“.
Turėjau sau atsakyti į klausimus: ką šiuo instrumentu galėčiau groti, kaip juo groti, kaip jis turėtų skambėti? Tuomet man šovė mintis, kad, kitaip pasisukus istorinėms aplinkybėms, viola organista būtų buvusi populiari XVII a., kaip kad fortepijonas buvo populiarus XIX a., ir supratau, kad noriu sukurti instrumentą, kuris tiktų ankstyvajai fortepijoninei muzikai bei galėtų būti pritaikomas violos da gambos kūriniams. Mat esu tikras, kad M.Marais ir J.de Sainte-Colombe būtų kūrę muziką violai organistai, jei tik būtų žinoję apie jos egzistavimą.
– Kuo skiriasi grojimas viola organista nuo grojimo fortepijonu?
– Pagrindinis skirtumas slypi muzikiniame mąstyme – apie violą organistą visų pirma turi galvoti kaip apie styginį instrumentą. Skiriasi ir pati grojimo technika. Grojant fortepijonu klavišą muši, o viola organista – švelniai spaudi.
– Ar įmanoma suformuoti platų repertuarą grojant viola organista?
– Puikių kūrinių yra sukūrę mano jau minėti M.Marais ir J. de Sainte-Colombe, taip pat Jeanas Baptiste Antoine Forqueray. Labai įdomios XVI a. muzikos radau Italijoje. Yra keli kūriniai sukurti Vokietijoje – Carlo Friedricho Abelio ir Ph.E.Bacho. Radau ir puikios lenkų renesanso muzikos, tad repertuaras tikrai platus bei įvairus. Manau, kad ateityje turėsiu ir ne vieną progą groti ansamblyje su kitais instrumentais, pvz. klavesinu, fortepijonu ar viola de gamba.
Apie violą organistą visų pirma turi galvoti kaip apie styginį instrumentą.
– Dažnai koncertuojate užsienyje. Ar kelionės nekenkia instrumentui?
– Džiaugiuosi, kad mano sukurta konstrukcija yra patvari ir kol kas neteko susidurti su techninėmis problemomis. Vienintelis dalykas, kuris kenkia visiems instrumentams, yra drėgmė. To neišvengiu ir grodamas viola organista.
Viola organista yra lengvai transportuojamas instrumentas. Nukeliavau su ja jau 2000 kilometrų – nuo Skandinavijos iki Turkijos. Kita problema – kaip transportuoti instrumentą į kitą vandenyno pusę? Bet tikiu, kad susitvarkysime ir su šiuo iššūkiu.
