Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 vasario 24d. 12:50

Aptarti renginių organizavimo nežinomieji: naujos subsidijų alternatyvos, nukelti renginius – galima

Renginys su apribojimais (asociatyvi nuotr.)
123RF.com nuotr. / Renginys su apribojimais (asociatyvi nuotr.)
Trečiadienį kultūros komiteto posėdyje vyko diskusija apie renginių organizatoriams iškylančias bėdas, susijusias su pandemija. Posėdyje Kultūros ministras Simonas Kairys išryškino, kad tai – 12 mln. eurų klausimas. O renginių industrijos asociacijos valdybos pirmininkas Valdas Petreikis pabrėžė – organizatoriai nesiekia pasinaudoti situacija. Anot jo, svarbiausia – išvengti bankroto.

Pristatė finansinių priemonių planą

Posėdyje buvo iškeltas klausimas dėl paramos organizatoriams bei datos, kada galės vykti renginiai. Tiesa, konkretaus atsakymo dėl karantino atlaisvinimo pateikta nebuvo.

Matyt, pati geriausia priemonė yra galimybė dirbti vasarą.

„Matyt, pati geriausia priemonė yra galimybė dirbti vasarą. Kultūros ministerija visais įmanomais formatais komunikuoja ir bando įtikinti spręsti laipsniško atidarymo iššūkius. Geresnį būdą, pavyzdžiui, veiklos laisvinimą vasarą, sunku įžvelgti“, – sakė kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius.

Ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis pristatė subsidijų planą labiausiai nukentėjusioms įmonėms.

Jo teigimu, šiuo metu yra veikiančios dvi priemonės – „Subsidijos įmonėms, nukentėjusioms nuo COVID-19“, „Tiesioginės Invegos paskolos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“.

V.Jurgučio prezentacijoje teigta, kad meninė, pramogų ir poilsio organizacijų veikla santykinai su kitomis veiklomis negavo tiek daug finansavimo, nes paraiškų nebuvo tiek daug. „Kol kas išmokėta ne daugiau nei 600 tūkst. eurų subsidijų“, – teigė.

Papildomai planuojama suteikti paramą savarankiškai dirbantiems verslininkams (30 mln.), labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms (70 mln.), taip pat skirti pinigų darbuotojų testavimui (40 mln.).

V.Petreikis uždavė klausimą dėl PVM lengvatų bilietams – ar įmanoma tai svarstyti Lietuvoje? Jis dar kartą pabrėžė, kad organizatoriai nori turėti galimybes grįžti dirbti, bet nesiekti valstybės pagalbos.

Įstatymo interpretacijos problemos

V.Kernagio teigimu, didžiausia bėda, kankinanti renginių organizatorius, yra nežinomybė. „Buvo kreipimąsis į ministeriją dėl prieš metus priimto įstatymo projekto, kuris leido nukelti renginius negrąžinant bilietų vartotojams. Tačiau terminas eina į pabaigą, o organizatoriai nežino, ką daryti“, – teigė.

Turime beveik 12 mln. eurų klausimą.

Kultūros ministerija yra renginių organizatorių pusėje, komentarą pradėjo S.Kairys. „Su jais buvome porą kartų susitikę diskusijai ir vienas iš klausimų buvo dėl įstatymo galiojimo laiko pratęsimo. Gavus visą medžiagą, matome, jog problema interpretacijoje, – sakė. – Neseniai per bilietų platintojus pavyko pasižiūrėti, kokio dydžio ši problema. Tai mes turime beveik 12 mln. eurų klausimą.“

Ministras patikslino, kad į minėtą sumą įeina „visų renginių, išskyrus sporto, bilietų grąžinimo suma“.

V.Gasparavičius problemą išskaidė į kelias dalis. Pirma – įstatymo aiškinimo dėl galimybės nukelti renginius problema. „Renginių organizatoriai mano, kad 30 dienų yra nuo ribojimų pabaigos, o vartotojų teisės traktuoja, kad 30 dienų yra taikytinas nuo birželio 17 dienos.“

„Nors įstatymas ir leidžia per 30 dienų nuo ribojimo paskelbti naują renginio datą, dalis sektoriaus pasinaudojo galimybe, o kiti net nelaukė termino ir perkėlė tomis datomis, kurios patenka po antruoju karantinu“, – teigė V.Gasparavičius.

Sprendimai turėtų būti tokie, kad problemos nebūtų sprendžiamos vartotojų sąskaita.

Teisingumo viceministrė Jurga Gričienė teigė, jog nenorėtų sukurti priešpriešos. „Suprantama, kad tam tikri verslai dėl karantino ribojimų paveikti labiau. Sprendimai turėtų būti tokie, kad problemos nebūtų sprendžiamos vartotojų sąskaita, – pradėjo komentarą. – Ankstesnės Vyriausybės bandymas tą padaryti laikinuoju įstatymu bei Civilinio kodekso pakeitimu buvo su trumpalaikiu matymu ir dėl poreikio problemą išspręsti greitai. Kalbant apie įstatymą ir jo nuostatų interpretavimą, turėtume nepamiršti kelių dalykų – jo laikinumo. Visi mes žinome, kad renginiai galėjo grįžti vasarą, deja, šis laiko tarpas buvo trumpas.“

Tarnyba šiuo metu gavo 500 skundų. Teisingumo viceministrė šį skaičių vertina kaip nedidelį, mat bilietus į neįvykusius renginius yra įsigiję apie 350 tūkst. vartotojų. Jos manymu, renginių organizatoriai įstatymu naudojosi, informavo žmones apie kitą renginio datą, o šie sutiko su pasiūlymu.

Apie pasinaudojusius įstatymu ir patekusius į antrojo karantino laiką J.Gričienė teigė: „Iš vartotojų pusės mes esame nepakankamai griežti ir gana lankstūs. Laikinasis įstatymas kalba apie 12 mėnesių terminą, per kurį renginys turėtų įvykti. Dabar į jį įskaičiuojamas tik laikotarpis, per kurį renginiai galėjo vykti, tai yra 2 mėnesiai. Laikinasis įstatymas nekūrė visų procedūrų, kas atsitiktų, jeigu dar kartą reikėtų keisti renginio datą.“

V.Kernagiui paklausus, ar šiuo įstatymu renginių organizatoriai ir toliau galės naudotis, J.Gričienė teigė esą reikėtų į kiekvieną situaciją žiūrėti individualiai. Ji dar kartą pabrėžė įstatymo laikinumą ir tai, jog jis nebuvo kurtas antrajam karantinui. Kaip sakė ji, organizatoriai turi teisę komunikuoti su vartotojais ir žiūrėti, kaip jie į tai reaguoja.

Vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) direktorė Neringa Urbaitė papildė, kad laikinasis įstatymas galioja vartojimo sutartims, kurios buvo sudarytos iki 2020-ųjų kovo 15 dienos. „Jeigu bilietai į renginius yra įsigyti vėliau, tai jau traktuojama, kad vartotojas turi teisę susigrąžinti pinigus.“

Dėl karantino metu nustatytų renginių apribojimų N.Urbaitė komentavo: „Buvo tarpas, kai priėmus valstybės operacijų vadovo sprendimą, 2020-ųjų rugpjūčio 25 d. buvo atšaukti ribojimai, kurie įsigaliojo rugsėjo 1 d. ir galiojo iki antrojo karantino paskelbimo 2020-ųjų lapkričio 7 d. Tuo laikotarpiu renginiai galėjo vykti, – teigė. – Jeigu dabar renginys yra toliau nukeliamas, mes vėlgi laikome, kad šis terminas skaičiuojamas nuo antrojo karantino, nes realiai per tuos kelis mėnėsius daugelis renginių negalėjo įvykti.“

Problema ta, kad nemažą dalį lėšų, kurias gavome, išnaudojome.

V.Gasparavičius reagavo sakydamas, kad į vieną krepšelį visų renginių sudėti negalima, o kai kurie dėl savo dydžio įvykti vis tiek negalėjo.

Kalbėdamas apie bilietų grąžinimą, V.Petreikis pažymėjo, kad „nėra vienašališko noro pasinaudoti situacija“. Savo atstovaujamą sektorių jis įvardijo kaip savotišką dėl pinigų srautų dinamikos.

„Žmonės gali pagalvoti, kad surenkame pinigus ir ant jų vėliau sėdime, o jie gali kada nori tuos pinigus grąžinti. Taip jokiu būdu nėra, – teigė. – Didelė dalis žmonių nedirbo jau 10 mėnesių, o nuo kovo 1 d. dar nebuvo nei vienos dienos, kada renginiai galėjo vykti visa apimtimi.

Daugiausia, ką turėjome, tai neribotas lauko erdves, 50 proc. arenos, tačiau jokie tarptautiniai turai vykti negalėjo. Problema ta, kad nemažą dalį lėšų, kurias gavome, išnaudojome. Jeigu nebus sprendimo ieškoma bendrai, dalis organizatorių neišvengiamai bankuruotos.“

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Tausokime maistą kartu

Susigrąžink gyvenimo spalvas

Video

14:52
00:26
00:21

Esports namai

Kiekvienas gali

Maistas

URBAN˙/

Grožio programa 360°