Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 07 03, 15:00

Infliacija ryja ir taip mažas kultūros darbuotojų algas, ministerija poreikius žino, bet pažadų nedalija

Daugumos Lietuvos kūrėjų atlyginimas vis dar neperžengia 800 Eur ribos, neseniai paskelbė Lietuvos kultūros taryba. 15min kalbintos kultūros įstaigos pabrėžia – dėl šios problemos jaučiamas protų nutekėjimas, bet jos kol kas neturi galimybių padengti net infliacijos nuostolius. O priartėjimas prie Lietuvos banko rekomenduojamos minimalios 867,67 Eur ribos vis tiek reikštų, kad kultūros darbuotojai būtų apmokami kaip nekvalifikuoti. Kaip šias problemas spręs Kultūros ministerija bei kokių idėjų turi kultūros įstaigos?
Kultūros ministerija
Kultūros ministerija / 15min nuotr.

Minimalios algos kėlimas nepadėtų

Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkės Jolitos Steponaitienės teigimu, infliacija labai stipriai juntama kultūros, ypač, biudžetiniame sektoriuje, nes čia darbuotojų atlyginimai, net ir po nedidelių pakėlimų šių metų pradžioje, yra labai žemi.

„Pastarąjį kartą atlyginimai viešojo sektoriaus kultūros darbuotojams vidutiniškai 10 proc. padidėjo nuo 2022 sausio 1 d. Taip atsitiko, nes keitėsi bazinis dydis, papildomai skirta lėšų kultūros darbuotojų atlyginimams, taip pat minimali alga padidėjo iki 730 eurų“, – teigė J.Steponaitienė.

Infliacija labai stipriai juntama kultūros, ypač, biudžetiniame sektoriuje.

Pasak jos, dėl kylančių kainų ir nesant galimybių biudžetiniame sektoriuje kelti atlyginimų, mažėja kultūros profesijų prestižas, darbuotojai renkasi dirbti arba geriau apmokamus darbus verslo sektoriuje, arba mažiau atsakomybių reikalaujančius techninius darbus už kone tokį patį mažą atlyginimą.

Pasak pašnekovės, bibliotekų sektoriuje jaučiamas „protų nutekėjimas“ ir vis dažniau specialistai pasirenka emigraciją ar gyvenimą didesniuose miestuose.

Pauliaus Peleckio / 15min nuotr.
Pauliaus Peleckio / 15min nuotr.

Taip pat kultūros biudžetinė įstaiga tampa jaunų specialistų tarpinė stotelė, įgyjant darbinės patirties – žmonės nenori dirbti svarbiame, bet prastai apmokamame darbe kultūros sektoriuje.

Paklausta, ar pastaruoju metu Lietuvos bibliotekose vyksta kokios nors diskusijos dėl galimybės kelti atlyginimus, J.Steponaitienė teigė, kad diskusijomis tai pavadinti yra sunku.

Bibliotekų sektoriuje jaučiamas „protų nutekėjimas“ ir vis dažniau specialistai pasirenka emigraciją ar gyvenimą didesniuose miestuose.

„Tikrai jaučiamas darbuotojų nepasitenkinimas ir padaugėjo prašymų kelti atlyginimus, bet, deja, tokių galimybių nėra. Todėl laukiame Vyriausybės sprendimų dėl visų specialistų darbo užmokesčio didinimo“, – sakė ji.

Kadangi savivaldybių požiūris į kultūros įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio didinimą yra skirtingas, todėl, Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkės teigimu, turėtų būti nuoseklūs Vyriausybės sprendimai dėl minimalios algos ir kitų specialistų darbo užmokesčio didinimo neužkraunant naštos savivaldybėms.

„Sprendimai dėl biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimų turi būti sisteminiai ir atliepiantys realias situacijas“, – teigė pašnekovė.

Sprendimai dėl biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimų turi būti sisteminiai ir atliepiantys realias situacijas.

Paklausta, ar Trišalėje taryboje pradėtos diskusijos dėl minimalios mėnesio algos didinimo nuo 2023 metų sausio situaciją bibliotekų darbuotojams bent iš dalies pagerintų, J.Steponaitienė pabrėžė, kad toks sprendimas nebūtų palankus, nes tai reikštų, kad bibliotekininko atlyginimas dar labiau priartėtų prie nekvalifikuoto darbininko atlyginimo.

„Didžioji dalis darbuotojų yra kvalifikuoti aukšto lygio specialistai, turintys bakalauro ar magistro kvalifikacinius laipsnius. Tad minimalios algos kėlimas problemos nespręstų, priešingai, ją tik didintų“, – sakė Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė.

Larisa Birta nuotr./ Unsplash nuotr./Orkestras
Larisa Birta nuotr./ Unsplash nuotr./Orkestras

Lūkesčiai – padengti bent infliacijos nuostolius

Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinės direktorės pavaduotoja Jurgita Šaltytė-Mironovienė 15min teigė: „Dėl kylančios infliacijos ir augančių kainų finansinė situacija visiems mūsų darbuotojams sudėtingėja su kiekviena diena. Ir nors atlyginimai nuo metų pradžios nežymiai padidėjo, tačiau 20 proc. išaugusi infliacija juos jau prarijo.“

Šiuo metu Filharmonijoje yra 240 etatų – nuo aukščiausio lygio muzikantų iki aptarnaujančio personalo, tad ir atlyginimai jų yra gan skirtingi.

Pasak J.Šaltytės-Mironovienės, gaunančių minimalią algą Filharmonijoje yra mažiau nei 10 proc. – tai darbuotojai, kurių darbui atlikti nebūtini specialūs įgūdžiai – valytojai ir budėtojai.

Be valstybės asignavimo, pati iš savęs, kelti algų Filharmonija neturi jokių galimybių.

Paklausta, ar yra galimybių atlyginimus darbuotojams kelti iš vidinių resursų, Filharmonijos atstovė teigė, kad be valstybės asignavimo, pati iš savęs, to padaryti negali.

„Filharmonijos vadovybė atlyginimų problemą kelia pokalbiuose tiek su Kultūros, tiek ir Finansų ministerijomis, kurioms ši problema yra žinoma. Todėl tikimės, kad, pagal galimybes, į mūsų prašymus bei paskaičiavimus bus atsižvelgta“, – kalbėjo J.Šaltytė-Mironovienė.

Jos teigimu, darbuotojų lūkesčiai yra bent jau padengti dėl 20 proc. infliacijos nuvertėjusio atlyginimo dalį.

„Visi supranta, kad situacija šalyje yra sudėtinga dėl įvairių priežasčių, tačiau mes taip pat tikimės, kad valstybės kultūros sektoriaus asignavimas bus didinamas atsižvelgiant į realią padėtį“, – 15min sakė Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinės direktorės pavaduotoja.

Darbuotojų lūkesčiai yra bent jau padengti dėl 20 proc. infliacijos nuvertėjusio atlyginimo dalį.

Paklausta, ar minimalios algos didinimas bent iš dalies padėtų amortizuoti finansinę darbuotojų situaciją, J.Šaltytė-Mironovienė teigė, kad tai paliestų tik maždaug 12 proc. Filharmonijos darbuotojų, kurie gauna arba minimalią, arba mažesnę nei numatyta padidinta minimalios algos suma.

Visų kitų darbuotojų viltis – didesnis valstybės finansavimas iš biudžeto, skirtas kultūros darbuotojų algų kėlimui.

Klaipėdos dramos teatro (KDT) vadovas Tomas Juočys sakė, kad jau metų pradžioje žinojo, kad darbuotojų algoms pinigų netgi trūks: „Iki pandemijos mums su tuo nebuvo problemų, dirbome sėkmingai ir pajėgėme kūrybai ir kitoms teatro reikmėms pridėti iki 40 proc. trūkstamo finansavimo, o šiuo metu nesame tam pajėgūs, todėl saugiklių neturime... Vienintelė galimybė išgyventi – nevykdyti itin svarbaus kūrybinio projekto, dėl kurio derėjomės 4-erius metus, parduoti itin daug bilietų, pagalvoti apie etatų mažinimą ir, jeigu pasiseks, išgyventi.“

Kultūros ministerija: „Poreikiai yra žinomi ir įvertinti“

Kultūros ministerija savo atsiųstame komentare pažymėjo, kad „dabartinė infliacija nėra tik kultūros sektoriaus išskirtinė problema. Tai – visuotinė problema, todėl Vyriausybė iki šiol jau priėmė keletą sprendimų situacijai lengvinti – tarp jų mažesnis PVM šildymui, kita pagalba mažiausias pajamas turintiems žmonėms“.

Ministerija tai pat priminė, kad šiemet kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokestis šalyje augo 13,5 mln. eurų, iš jų 9 mln. eurų skirti specialiai kultūros ir meno darbuotojų atlyginimams didinti.

Tuo tarpu kalbant apie kitų metų biudžetą, kultūros įstaigos savo poreikius yra perdavusios ministerijai, taigi „poreikiai yra žinomi ir įvertinti, šiuo metu vyksta 2023 m. biudžeto formavimo procesas“, – rašoma atsiųstame rašte.

Poreikiai yra žinomi ir įvertinti, šiuo metu vyksta 2023 m. biudžeto formavimo procesas.

Kaip ir kalbintų kultūros įstaigų atstovės, ministerijos atsakyme taip pat pažymima, kad „susitelkti į minimalaus atlyginimo didinimą šiuo atveju apskritai nebūtų tikslinga, kadangi Kultūros ministerija kaip tik siekia didinti atotrūkį tarp minimalaus atlyginimo ir kultūros bei meno darbuotojų darbo užmokesčio“.

Atsižvelgiant tiek į biudžetines įstaigas, tiek į nevyriausybines organizacijas bei nepriklausomus kūrėjus, Kultūros ministerija siekia sukurti kuo daugiau sąlygų ir galimybių finansavimui gauti.

Kultūros ministerija siekia sukurti kuo daugiau sąlygų ir galimybių finansavimui gauti.

„Tam yra skatinamas Kultūros ir kūrybinių industrijų (KKI) sektorius, pertvarkomas žiniasklaidos rėmimo modelis steigiant naują Medijų rėmimo fondą, padidintas Lietuvos kultūros tarybos (LKT) biudžetas, iš LKT planuojama iškelti valstybei pavaldžius muziejus“, – teigiama Kultūros ministerijos atsiųstame atsakyme.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą