Tokių gandų šaltiniu galėjo būti ir raštas, kurio sulaukė Klaipėdos savivaldybės Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijos, kurios pirmininkas yra V.Čepas. Visuomeninė taryba prie Seimo Laisvės kovų komisijos siuntė raštus dėl klaidinančių, neatitinkančių istorinės tiesos, žeidžiančių visuomenę užrašų ant paminklų žuvusiems sovietų kariams ir reikalavimą juos šalinti arba statyti lenteles su paaiškinamuoju tekstu, kad ideologizuotas tekstas neatitinka istorinės tiesos.
Sėdėjo beveik 30 metų, viskas buvo gerai, ir staiga pradėjo kelti į viešumą seniai pamirštus dalykus.
„To paminklo niekas nesiruošia versti. Negi dabar pradėsime kariauti su mirusiaisiais, ar jau visiškai protą praradome. Net kalbėti apie tai bjauru“, – sakė V.Čepas.
Jis stebisi, kad būtent dabar, kai artėja Lietuvos valstybingumo šimtmečio minėjimas, kažkam knieti kiršinti žmones, bandyti ką nors nuversti. „Sėdėjo beveik 30 metų, viskas buvo gerai, ir staiga pradėjo kelti į viešumą seniai pamirštus dalykus“, – stebėjosi tarybos narys.
Spręs istorikai
Kas paleido gandus dėl paminklo „Kardas“, tarybos narys nežino. Skambino jam laikraščio „Litovskij Kurjer“ korespondentė ir teiravosi, ar tai tiesa. „Mes tikrai nesiruošiame nieko griauti. Gali būti ramūs ir rusai, ir gudai, ir ukrainiečiai, ir kiti. Ką reikėjo, tas jau seniai nugriauta“, – įsitikinęs V.Čepas.
Pernai spalį savivaldybė gavo Seimo narės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės, o lapkritį ir minėtą Visuomeninės tarybos prie Seimo Laisvės kovų komisijos raštą.
Visuomeninė taryba paragino visų miestų merus iki valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo išsiaiškinti visus okupacijos metais pastatytus sovietinės ideologijos paminklus ir juos pašalinti iš viešųjų erdvių, keisti gatvių, pavadintų sovietinių aktyvistų vardais, pavadinimus.
Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija dar prieš porą savaičių nusprendė rekomenduoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui Sauliui Budinui sudaryti specialią komisiją, į kurios sudėtį įeitų istorikai, kad ši atliktų Klaipėdos mieste esančių paminklų inventorizaciją, nustatytų, kurie užrašai prie paminklų neatitinka istorinės tiesos. Surinkta informacija turi būti pateikta minėtai komisijai, kuri spręs, kokiu būdu informaciją būtų galima patikslinti.
S.Budinas teigė, komisijos prašymą išanalizuoti perdavęs Ugdymo ir kultūros departamentui. „Jeigu yra poreikis išanalizuoti situaciją ir atsakyti į klausimus, kurie kažkam kyla, manau, mes pradėsime procedūrą dėl tokios komisijos sudarymo. Ji palengvins situaciją, išvengsime spekuliacijų, kad kažkas, vienas ar du, sugalvojo tokį dalyką. Bet kuriuo atveju tai turėtų būti kolegialus sprendimas. Visų pirma tai turi vertinti istorikai“, – sakė jis ir pridūrė, kad, jeigu lentelėms ar užrašams keisti reikės pinigų, skirti juos ar ne, spręs taryba.
Mentalitetas nepasikeitė?
Pasak V.Čepo, „ura“ patriotai visą laiką pridaro daugiausia žalos – iš degtuko priskaldo vežimą malkų, o paskui slepiasi krūmuose. Su tokiais jam daug kartų teko susidurti 1990-aisiais, bet dabar juk laikai pasikeitė.
„Pas mus sovietinių reliktų gyvas velnias. Ir daugiausia jų – mūsų galvose. Mąstymas išliko sovietinis – uždrausti, ką nors nuversti, lįsti kam nors į užpakalį. Anksčiau buvo rusiški užrašai „magazin“, „gastronom“, o dabar „shopai“, „clubai“, „hoteliai“. Raidės skiriasi, o sąmonė liko sovietinė – noras įsiteikti. Ir joks „Kardo“ nuvertimas, kur nors užsilikusi sovietinė žvaigždė ar kūjis su pjautuvu nieko nepakeis. Štai tokius reliktus reikia griauti, o dėl visų kitų viskas gerai, mano galva. Reikia mylėti savo kraštą, tada nebus baisūs jokie sovietiniai reliktai“, – sako V.Čepas.
V.Čepas Klaipėdoje gyvena per 40 metų ir miestą gerai pažįsta. Dar ir dabar kiekvieną vakarą apeina su šunimi įvairias jo vietas, bet tų sovietinių reliktų, sako, nėra pastebėjęs. „O jeigu koks nors vienas ir likęs, tai kas čia tokio“, – mano jis.
Daug reikėjo aiškinti, kad žvaigždė nieko bendro neturi nei su komunizmu, nei su kita panašia ideologija, ji – navigacijos simbolis.
Seniau pas jį žmonės ateidavo dažniau ir pranešdavo, kad ant tokio ir tokio namo fasado yra kūjis ir pjautuvas. Dabar pradėjo sakyti, kad Naujojo Sodo g., kur yra Klaipėdos viešbutis, įsižiūrėjus galima pamatyti kažkokius ženklus – kūjį ir dar kažką. V.Čepo teigimu, tai ne tas kūjis ir pjautuvas iš sovietmečio. „Galų gale, ten ne žvaigždė. Beje, Klaipėdos herbe yra 20 žvaigždžių. Ar dabar jas turėtume kuo nors pakeisti? Prisimenu, kaip tvirtinome Klaipėdos herbą Vilniuje, heraldikos komisijoje. Amžinatilsį kunigas Alfonsas Svarinskas irgi tomis žvaigždėmis piktinosi, esą tik vienas herbas Lietuvoje su žvaigždėmis. Daug reikėjo aiškinti, kad žvaigždė nieko bendro neturi nei su komunizmu, nei su kita panašia ideologija, ji – navigacijos simbolis“, – pasakojo V.Čepas.
Paklaustas, kiek uostamiestyje yra sovietinių reliktų, S.Budinas atsakė, kad šio klausimo nekomentuosiąs, nes nėra įsigilinęs į tokius dalykus.
Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas pažymėjo, jog uostamiestyje tėra likę vos keli sovietiniai akcentai.
„Sovietinių reliktų mes nesaugome. Mieste jų tikrai nėra daug, tik vienas kitas akcentukas, probleminių variantų nėra. Yra keli herbukai, žvaigždutės ant Biržos tilto, bet jie tiesiogiai akių nebado“, – sakė jis.
„Bendros tiesos nerasime“
Pasak V.Čepo, Klaipėdai ir taip labai pasisekė, palyginti su kitais miestais, nes sovietų kariai, žuvę Antrajame pasauliniame kare, nebuvo laidojami miesto centre. Jų kapai buvo dabartinėje Lietuvininkų aikštėje, kur stovėjo patranka, o dabar yra M. Mažvydo paminklas. Vėliau buvo perlaidoti kapinėse prie Skulptūrų parko, kur yra paminklas „Kardas“. Jo nuomone, šiais laikais nedera kariauti su mirusiaisiais, reikia palikti juos ramybėje. V.Čepą stebina kitas dalykas. Už sovietinių karių kapų yra lietuvių karių kapai, kurie visai užmiršti. Šiuo metu jau rengiamas Skulptūrų parko rekonstrukcijos projektas, kurį įgyvendinant jie bus atstatyti.
Kam tą „Kardą“ griauti?
„Kam tą „Kardą“ griauti? Tiesa, yra vienas dalykas, galintis kažkam užkliūti – užrašas, kad sovietų armija išvadavo Klaipėdą iš vokiškųjų fašistų. Dažniausiai, kai išvaduojama, išeinama. O jeigu pasiliekama, vadinasi, okupuojama. Žinome, kiek tas „išvadavimas“ lietuvių tautai kainavo gyvybių. Išvaduotojai juk netremia į Sibirą vaikų ir senelių. Bet negi dabar tose kapinėse gremšime tą užrašą? Žinoma, būtų galima parašyti, kad užėmė Klaipėdą ar išvijo vokiečius iš Klaipėdos, jog bent mums tiesa būtų atkurta. Bet galima padaryti ir kokį nors elektroninį triuką, pavyzdžiui, prikiši mobilųjį telefoną ir gauni visą norimą informaciją.
Manau, bendros tiesos nesurasime. Likusiems gyviems to karo veteranams ir jų artimiesiems bus viena tiesa, o mums – kita. Tačiau gyventi mes turime kartu. Negalime iš Klaipėdos išvaryti žmonių, kurių tėvai jau čia gimė. Jie lygiai tokie patys Lietuvos piliečiai kaip mes, nors mūsų nuomonės ir skirtingos. Jeigu imsime ir nuversime tą „Kardą“, kas dėl to pasikeis?“ – klausia V.Čepas.
„Šiandien netgi kurioziškai atrodo tos lentelės, skelbiančios, kad sovietų armiją išvadavo Klaipėdos kraštą. Žinome, kad Klaipėdoje iš 40 tūkst. gyventojų bebuvo likę tik 6, visi kiti pasitraukė. Apie kokį nors išvadavimą kalbėti negalima. Manau, tos lentelės turėtų būti keičiamos“, – savo nuomonę išsakė L.Kavaliauskas.
Beje, paminklas sovietų kariams 1990 metais buvo apipiltas dažais. „Daviau komandą juos nuvalyti. Kariškiai, įgulos vadai, pastatė sargybą ir neleido valyti. Susikvietė žurnalistus, kad pamatytų, kokie lietuviai yra vandalai – niekina kapus. O gal po mėnesio parašė man raštą, reikalaudami nuvalyti paminklą. Aišku, man kraujas plūstelėjo į galvą, bet nusiuntėme žmones. Tie valė valė – niekaip nesivalo. Pasirodo, tie dažai buvo iš karo pramonės, tokių galėjo gauti tik kariškiai. Paminklą reikėjo kone rekonstruoti. Gali būti, kad patys dažais apipylė, patys pastatė sargybinius. Tais laikais įtampa buvo didžiulė. Pasitaikydavo ir provokacijų. Kiekvieną dieną ateidavo 10–20 telegramų su prakeiksmais, su pasakymais, kad Čepas – fašistas. Tada buvo tokie laikai, bet dabar jau visai kiti“, – kalbėjo V.Čepas.
Labai subtilus klausimas
„Kalbant apie karių kapines, rimtesnių iniciatyvų, kad ten reikėtų ką nors daryti, nesame sulaukę. Gandų, ketinimų yra visokiausių. Labai daug aistrų sukėlė Vilniaus Žaliojo tilto skulptūros. Visuomenė neturi vieningos nuomonės. Buvo norinčiųjų jas išsaugoti kaip istorinį palikimą. Yra žmonių, kuriems sovietinis laikotarpis kelia toli gražu ne gražius, romantiškus prisiminimus. Jis jiems asocijuojasi su lageriais, sovietinėmis represijomis. Jiems sovietiniai reliktai sukelia neigiamus jausmus ir jie pasiruošę visus juos šalinti. Manau, turime atsižvelgti į visų pusių norus. Laimei, Klaipėdoje neturime tokių aštrių klausimų, kuriuos reikėtų radikaliai spręsti.
Manau, reikėtų skatinti savivaldybes, kad jos neskubėtų naikinti tų objektų, o galvotų apie jų įveiklinimą, t.y. įtraukimą į savo turistinius maršrutus.
Beje, ir Palangoje buvo kilusi iniciatyva iškelti sovietų karių kapus, bet paskui viskas nurimo. Šis klausimas yra gana aktualus visai Lietuvai. Dažniausiai karių kapinės buvo įrengiamos miestų centruose. Šiuo metu miestai rengia savo plėtros koncepcijas ir kartais kyla noras karių kapus perkelti į šalia miesto esančias kapines. Procesas banguotas – tai kyla aktyvios diskusijos, tai vėl atsitraukiama. Visi žinome, kad tai labai subtilus klausimas“, – sakė L.Kavaliauskas.
Paveldosaugos atstovo teigimu, lietuvių tikrai negalima kaltinti tuo, kad jie drastiškai sunaikino visus sovietinius reliktus, išlydė visus paminklus, kuriuos kūrė žinomi tiek Lietuvos, tiek sovietų menininkai. Lietuva turi Grūto parką, kur jie yra laikomi. „Būdamas paveldosaugininkas, teigiamai vertinu tai, kad Grūte jie yra išsaugoti. Tai tikrai nėra blogiausias variantas.
Aš pasisakau už tai, kad būtų išsaugoti tiek vokiečių, tiek sovietų gynybiniai bunkeriai. Jie yra istorija. Šiuo atveju, ko gero, reikėtų mažiau galvoti apie ideologiją, o vertinti juos kaip fortifikacinius bei inžinerinius įrenginius. Jie yra patrauklūs visame pasaulyje kaip turizmo objektai. Mūsų kaimynai ir visa Europa – ir prancūzai, ir vokiečiai, ir lenkai, ir latviai – visus juos gana sėkmingai išnaudoja. Manau, reikėtų skatinti savivaldybes, kad jos neskubėtų naikinti tų objektų, o galvotų apie jų įveiklinimą, t.y. įtraukimą į savo turistinius maršrutus“, – savo nuomonę išsakė L.Kavaliauskas.
