„Auditas atskleidė sistemines nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo problemas. Viena vertus, šie specialieji teritorijų planai reikalingi tam, kad būtų sukonkretinta klaidi paveldo sistema, nubrėžtos aiškios tvarkybos gairės, atsirastų daugiau skaidrumo. Kita vertus, pats tokių specialiųjų planų rengimų procesas yra labai komplikuotas, paskęsta įvairiausių institucijų ir dokumentų derinimo labirintuose, dažnai iššaukia neigiamų savivaldos, pastatų savininkų, taip pat verslo atstovų, kuriems šie specialieji planai asocijuojasi su naujais suvaržymais, reakcijų“, – teigė kultūros ministras Simonas Kairys.
Audituotu penkiolikos metų laikotarpiu KPD organizavo 31 vietovės ir 40 kompleksinių objektų – iš viso 71 specialiojo plano – rengimą. Audito metu atskleisti šios veiklos sisteminiai trūkumai ir būtinybė tobulinti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo modelį.
Audito metu nustatyta, kad iki šiol nėra užbaigta 17 pradėtų rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentų. Iš jų – Vilniaus senamiesčio ir jo apsaugos zonos tvarkymo planas, Nidos gyvenvietės teritorijos ir apsaugos zonos ribų ir tvarkymo planai, Klaipėdos senamiesčio teritorijos ir apsaugos zonos tvarkymo planas, Druskininkų miesto istorinės dalies ir jos apsaugos zonos tvarkymo planas. Audito išvados rodo, kad didžioji dalis specialiųjų planų rengimo atsidūrė aklavietėje pasibaigus išduotų planavimo sąlygų galiojimo terminui, trijų specialiųjų planų rengimas buvo sustabdytas planavimo sąlygas išdavusioms institucijoms atsisakius suderinti parengtus specialiųjų planų sprendinius, kiti planai nebuvo pabaigti rengti praradus aktualumą arba perkėlus plano rengimą į kitų teritorijų plano rengimą. Šių specialiųjų planų rengimas, kuriam išleista 843,9 tūkst. eurų, sustojo nepasiekus planuotų tikslų arba buvo nutrauktas.
„Atsižvelgiant į audito išvadas, labai svarbu ateityje užtikrinti skaidrų ir efektyvų specialiųjų planų rengimą, išgryninti ir decentralizuoti funkcijas, atsakomybių ribas tarp KPD ir Kultūros ministerijos, suformuoti pasiūlymus, kaip tobulinti specialiųjų teritorijų planų rengimo modelį“, – sakė kultūros viceministras Rimantas Mikaitis.
Audito išvadose nurodoma, kad iki 2020 m. įvykdytos KPD struktūros pertvarkos egzistavę prieštaravimai personalo dokumentuose, jų neatitikimas realiai situacijai, galimybė įvairiai interpretuoti atsakomybę už pavestas funkcijas, netinkamas kai kurių funkcijų sugretinimas bei paviršutiniškai vykdomas kasmetinis darbuotojų veiklos vertinimas neužtikrino patikimos kontrolės aplinkos, KPD vykdant įstaigai pavestą specialiųjų planų organizavimo funkciją, ir iš dalies paaiškina prastą šios veiklos rezultatyvumą. Nustatyta, kad KPD organizuotas specialiojo teritorijų planavimo procesas negalėjo būti efektyvus ir užtikrinantis taupų valstybės resursų naudojimą ir dėl objektyvių aplinkybių (taip pat ir dėl tobulintinos teisinės bazės), ir dėl kai kurių vidaus (finansų) kontrolės trūkumų, įskaitant teisės aktų ir juose nustatytų planavimo procedūrų pažeidimus, kurių šalinimui ar koordinavimui KPD vadovybė skyrė nepakankamą dėmesį.
Atsižvelgiant į vidaus audito išvadas, KPD įpareigotas parengti veiksmų planą, kuris leistų ištaisyti audito išvadose nustatytus veiklos trūkumus, taip pat sudarytų sąlygas kuo greičiau spręsti vėluojančių specialiųjų planų rengimo atnaujinimo klausimus.
