Dabar populiaru
Publikuota: 2019 balandžio 13d. 19:24

Krzysztofas Czyżewskis: Klestinčio miesto sėkmė – kultūrų dialogas

Krzysztofas Czyzewskis
Projekto partnerių nuotr. / Krzysztofas Czyzewskis

Kultūra yra neatsiejama ekonomiškai klestinčio miesto dalis, o jos kūrimas – kiekvieno mūsų rankose. Apie sėkmės paslaptis ir ilgą nueitą kelią, siekiant įgalinti bendruomenę kurti miesto kultūrinį ir ekonominį gyvenimą, Panevėžyje planuoja papasakoti ilgametis kultūros ir bendradarbiavimo tarp skirtingų šalių puoselėtojas Krzysztofas Czyżewskis. Be šio žmogaus neįsivaizduojama Seinių Lenkijoje bendruomenė, kuri ilgainiui tapo kultūrų susikalbėjimo, dialogo, atvirumo erdve.

Krzysztofas Czyżewskis – vienas ryškiausių Lenkijos ir Europos kultūros veikėjų, „Menų, kultūrų, tautų paribio“ („Pogranicze sztuk, kultur, narodo‘w“) fondo Seinuose steigėjas, „Paribio“ centro direktorius. Jo ir bendraminčių atkaklaus darbo dėka Seinai – nedidelis, maždaug šešis tūkstančius gyventojų turintis miestelis tapo kultūros židiniu, per metus pritraukiantis dešimtis tūkstančių lankytojų.

Daugelis mūsų šalies menininkų K.Czyżewskį vadina puikiu bičiuliu, kurio ilgametis darbas ne tik Lenkijos, bet ir Lietuvos kultūros ir meno puoselėjime sustiprino dvišalį dialogą bei nutiesė daug kultūrinių tiltų tarp dviejų kaimyninių valstybių. 2016 metais K.Czyżewskis Kultūros ministerijos buvo apdovanotas aukso garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“ už svarų indėlį ir ypatingus nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui, už iniciatyvas, įkvepiančias bendruomenę pozityviai veiklai, už asmeninę atsakomybę, kuriant kultūrinę ir dvasinę aplinką.

Tikslingos veiklos dešimtmečiai iš Lenkijos kilusiam visuomenininkui padėjo sukaupti svarios patirties, kuri pavyzdžiu galėtų tapti ne vienam ambicijų turinčiam, tačiau veiklos krypties dar neišsigryninusiam miestui.

Kur susijungia kultūrų ir tradicijų tiesės

Anot K.Czyżewskio, „Paribys“ - tai tradicija, egzistuojanti pasienyje gyvenančių žmonių kultūroje jau daugelį metų. Ji apima dar Abiejų Tautų Respublikos pakraščius.

„Po 1989 m. mums tapo įdomu, ar ši tradicija dar bent kiek gyva, ar pavyktų ją iš naujo įkūnyti. Viena vertus, jautėme, kad susipriešinimo pavojai, stereotipai, mitai, kurie buvo tarsi šiek tiek nustumti, gali vėl iškilti į paviršių ir atgyti, kaip tai įvyko buvusioje Jugoslavijoje. Todėl kurdami šį centrą mąstėme, kaip galėtume paveikti jaunimą, kuris galėtų šią tradiciją perimti – juolab kad čia, Seinuose, susikerta daugelio kultūrų ir tradicijų tiesės. Kita vertus, tai yra civilizacijos dovana, kuria norėjome remtis, ieškodami savo naujos kultūrinės ateities,“ – veiklos ištakas prisimena visuomenininkas.

Vienu pagrindinių raktų į sėkmingą kultūros oazės veiklą K.Czyżewski įvardija tęstinumą: ne vienadienius renginius, o kasdienį, nuolatinį darbą. Jų veikla susijusi su atmintimi ir istorija, taip pat sykiu yra ir šiuolaikiška, jauniems žmonėms padedanti suvokti, kad jie dinamiškos, europietiškos versmės dalis.

Svarbiausia – bendradarbiavimas

Nei vienas „Paribio“ projektas neįsivaizduojamas be plataus žmonių įsitraukimo. Bendroms veikloms buriami vaikai, mokytojai, seneliai, tėvai, regioninė valdžia, vietos įstaigų atstovai, verslininkai.

„Paaiškėjo, kad būtina sąlyga šiai veiklai vykti – išsaugoti vyresniosios kartos prisiminimai, be kurių, išties, neišsiverstume,“ – sako K.Czyżewskis.

Pašnekovas tikina, kad vyresnio amžiaus žmonės, pasakodami istorijas, atsiminimus, tarsi atgyja. Tai sužadina jų pasitikėjimo savimi jausmą, garbę ir orumą. Tiesa, tai ilgamečio darbo rezultatas, nes dialogo atkūrimas nebuvo lengva užduotis.

„Paribio visuomenė išgyveno daug įvairių konfliktų, ypač tautinių, tarp lietuvių ir lenkų, ir su vyresniąja karta nebuvo lengva užmegzti bendradarbiavimą – yra dar nemažai žmonių, kurie tebesinešioja nuoskaudas,“ – pastebi visuomenininkas.

Nepaisydami sunkumų praeityje, šiuo metu prie „Paribio“ veiklų prisijungia ne tik lietuviai ar lenkai. Dialogas puoselėjamas ir su čia pat gyvenančiais romais, ukrainiečiais, žydais, kitų tautinių mažumų atstovais.

„Tautinių mažumų atstovai neturėtų būti apriboti kalbėjimu tik apie „savo reikalus,“ – sako centro direktorius.

Pasak K.Czyzewskis, tik bendradarbiavimu pavyktų atverti simbolinius „kultūrinius langelius“, jungiančius skirtingų tautybių „kambarius“ ir įtraukti tautinių mažumų atstovus į bendrų sprendimų priėmimą.

Įsitikinę, kad kultūra apima net menkiausiai pastebimas miesto gyvenimo sritis, „Panevėžio Alumni“ asociacija kviečia gegužės 18 dieną Juozo Miltinio dramos teatre vyksiančiame kasmetiniame jau trečiajame Panevėžio forume išlipti iš standartų, atsiverti kultūrai bei imtis iniciatyvos. Jau trečius metus vyksiančiame forume dalyvaus įvairių sričių ekspertai, kurie kartu su panevėžiečiais sieks apibrėžti kylančio miesto kultūros sampratą.

Būtina išankstinė registracija.

Partnerio turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Būk sumanus

Ar žinai?

Ar žinai?
Ar žinai?

Metas rinktis

Naviguok į ateitį

Laikas iškylai

Vyrų mados savaitė

Venecijos meno bienalė

Dream 2 Drive