Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 rugsėjo 19d. 19:00

Radikalėjanti Lenkijos kultūros politika ir ar tai veikia santykius su Lietuva?

Natalijos LL 1973 metais kurtas darbas „Sztuka konsumpcyjna“ (liet. Vartotojiškas menas) Tema
Vida Press nuotr. / Natalijos LL 1973 metais kurtas darbas „Sztuka konsumpcyjna“ (liet. Vartotojiškas menas)
Pasak žymios lenkų filosofės ir akademikės Katarzynos Kasios, Lenkijos kultūros politikos tendencijos kelia pesimistiškas mintis. Jos požiūriu, valstybėje nepaisoma žodžio laisvės, bandoma „numarinti badu“ institucijas, kurios nenori kartu su dabartine ministerija kurti naujo nacionalinio naratyvo. „Per šiuos metus Konstitucijos buvo nepaisoma tiek kartų, kad nebegaliu suskaičiuoti“, – teigė ji.

Ribojama institucijų laisvė

15min primena, kad liepos pabaigoje „The Art Newspaper“ paskelbė apie Lenkijoje iš Nacionalinės meno galerijos „Zachęta“ vadovės pareigų atleistą Hanną Wróblewską. Susirūpinimą laiške išreiškė daugiau nei 1000 įtakingiausių Lenkijos meno veikėjų, tarp jų Anda Rottenberg bei Agnieszka Morawińska.

15min K.Kasios teiravosi, ar netikėti atleidimai kultūrinėse įstaigose yra dažnas atvejis.

„Manau, kad H.Wróblewska yra viena iš dabartinės Lenkijos politikos aukų, – pradėjo pašnekovė. – Nors ji ir neišlaikys savo darbo vietos galerijoje, ji vis tiek bus viena svarbiausių meno asmenybių Lenkijoje.“

„Kol kas nacionalinės galerijos, muziejai Lenkijoje yra nežinioje, mat neaišku, kas pakeis H.Wróblewską, tačiau daug nesitikime“, – sakė ji.

Pasak jos, paskutinioji liberaliai veikianti (valstybinė – 15min) meno institucija Lenkijoje yra Modernaus meno muziejus, kuriam vadovauja Joanna Mytkowska.

Tikslas yra tiesiog numarinti jas badu, nebent jos ras būdą išgyventi rinkos sąlygomis.

Tiesa, nevyriausybinio sektoriaus situacija Lenkijoje ne ką geresnė. K.Kasios teigimu, institucijos, kurios nepalaiko valdžios ideologijos, „iš jokių viešųjų fondų tiesiog negauna pinigų“.

„Manau, kad jų tikslas yra tiesiog numarinti jas badu, nebent jos ras būdą išgyventi rinkos sąlygomis“, – sakė ji.

Robert Drózd nuotr./ Wikipedia.org nuotr./„Zachęta“
Robert Drózd nuotr./ Wikipedia.org nuotr./„Zachęta“

Inicijuojamas radikaliosios dešinės proveržis mene

Filosofė patvirtino, kad su panašia situacija yra susidūrusios daugelis kultūros institucijų Lenkijoje.

„Ujazdovskio pilyje esantis šiuolaikinio meno centras anksčiau buvo itin progresyvus, tačiau prieš dvejus metus jam vadovauti be jokio konkurso buvo paskirtas naujas direktorius Piotras Bernatowiczius. Jis keičia galerijos veiklos kryptį, iki šiol buvusią itin liberalią ir atvirą, alternatyviosios dešinės ideologijos link“, – dalijosi pašnekovė ir pridūrė, kad kultūros bendruomenė nerimauja, kad panašiai bus paskirtas ir naujas „Zachętos“ vadovas.

VIDEO: Sztuka polityczna - wystawa

Kaip pavyzdį ji pateikė rugpjūčio pabaigoje atidarytą parodą „Political Art“, kuruotą Eiriko Lundbergo ir P.Bernatowicziaus.

„Antifašistinės bei žydų organizacijos Lenkijoje ėmėsi protestų, kadangi joje reprezentuoti menininkai yra neonaciai, kaip antai Danas Parkas. Dėl fašistinių ir neonacistinių temų kūryboje jis buvo ne kartą areštuotas“, – 15min pasakojo ji.

Situaciją taip pat aprašė didieji užsienio naujienų portalai. Antai „france24“ teigiama, kad D.Parkas parodoje pavaizdavo norvegą Andersą Behringą Breiviką, žinomą dešiniųjų pažiūrų ekstremistą, kaip „Lacoste“ modelį. „Jis buvo apkaltintas neapykantos kalba“, – rašoma publikacijoje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Danas Parkas parodoje „Political Art“ Lenkijoje
AFP/„Scanpix“ nuotr./Danas Parkas parodoje „Political Art“ Lenkijoje

Akademikė parodą „Political Art“ apibūdino kaip „antisemitinę“ bei „antiislamišką“. Jos nuomone, normalu, kai kairiųjų ir dešiniųjų pažiūrų ideologai debatuoja, tačiau problema yra dešiniųjų pažiūrų radikalėjimas.

Šiame kontekste „The New York Times“ nepavyko gauti tiesioginio interviu iš P.Bernatowicziaus, kurio požiūriu, šiandien iš menininkų tikimasi, kad jų kūryba būtų apie kovą su klimato krize, fašizmu bei LGBTQ+ teisių propagavimą. „Menininkai, kurie tiki kitokia ideologija, yra marginalizuojami“, – atrašė jis. P.Bernatowiczius nori tai keisti, todėl populiarina „konservatyvius, patriotiškus, ginančius tradicinę šeimą menininkus“.

Meno kokybė nebėra kriterijus

Kritikų teigimu, alternatyviosios dešinės meno kūriniai Lenkijoje pasižymi žema menine verte, tačiau gerai finansuojami. Tuo metu itin kokybiški kairiųjų pažiūrų menininkai dažnai negauna jokios valstybės paramos, sako K.Kasia.

Gyventi nuolatiniame proteste yra be galo sunku.

Ji daro išvadą, kad kokybiškas menas nebėra pagrindinis kriterijus.

„Manau, kad toks destruktyvus elgesys ateityje gali sukelti dvi pasekmes. Pirma – ji buria radikalius dešiniuosius menininkus, antra – ypač kritiškus kūrėjus, nenorinčius iš valstybės jokios pagalbos“, – dalijosi ji.

„Visgi, kol akademijose studentai laisvai gali reikšti mintis, tol įmanoma išgyventi. Tačiau Švietimo ministerija taip pat inicijuoja pokyčius... Jeigu tu suteiki finansų tik tiems, kurie palaiko paties ideologiją, ilgainiui tik toks menas ir dominuos. Tai mane gąsdina labiausiai, nes gyventi nuolatiniame proteste yra be galo sunku.“

Anot pašnekovės, Lenkijoje „beveik nėra dešiniosios ideologijos menininkų, kuriančių kokybišką meną“.

Vis dėlto tam tikras protesto menas pastaraisiais metais stipriai išpopuliarėjo. Taip atsitiko Natalijos LL 1973 metais kurtam „Sztuka konsumpcyjna“ (liet. Vartotojiškas menas), vaizduojančiam bananą valgančią moterį. Kūrinys buvo eksponuojamas Nacionaliniame Varšuvos muziejuje kelerius metus, tačiau ji teko išimti, mat naujasis vadovas Jerzy Miziolekas buvo iškviestas pokalbiui į Lenkijos kultūros ministeriją.

Vyrauja cenzūra

K.Kasios pasakojimu, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda nėra svarbiausias Lenkijos politikas, o štai kultūros ministro Piotro Glińskio politika apsiriboja partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) pirmininko Jarosławo Kaczyńskio nurodymais.

„Jie kuria naują nacionalinį meną, pagrįsta diletantišku patriotizmu ir nacionalizmu“, – išryškino.

„2015 metais tai prasidėjo teatre, kada ministras cenzūravo menininkų kūrybą, atšaukdamas spektaklius. Tai taip pat atsitiko ir muziejuose, kine ir kitose meno institucijose“, – pasakojo.

„Prisimenu apie neseniai Varšuvoje vykusią plakatų bienalę (Lenkija turi labai stiprią šio žanro mokyklą), kurioje buvo rodomi įvairiausi kūriniai. Vienuose buvo pavaizduoti neseniai proteste už moterų teises naudoti simboliai, bet ministerija paprašė jų atsikratyti. Tai taip pat cenzūros atvejis.“

„Esu nusiteikusi pesimistiškai, nes, manau, kad tokių atvejų tik daugės“, – teigė ji.

K.Kasios teigimu, dabartinė valdančioji dauguma cenzūruodama naudojasi įstatymu, neleidžiančiu nepagarbiai kalbėti apie religiją. Ji taip pat paminėjo Lenkijos Respublikos Konstitucinio tribunolo palankumą PiS partijai.

Vida Press nuotr./Lenkijos kultūros ministras Piotras Glínskis
Vida Press nuotr./Lenkijos kultūros ministras Piotras Glínskis

Kultūriniai Lenkijos ir Lietuvos santykiai

Lietuvoje veikia Lenkijos kultūros ministerijos finansuojamas Lenkijos kultūros institutas.

15min bandė susisiekti su dabartine įstaigos direktore dr. Małgorzata Stefanowicz-Pecela, tačiau atstovė teigė, esą direktorė neatsakinėja į klausimus apie politiką, ji kalba tik apie kultūrą.

Buvo bandyta susisiekti ir su kitais institute dirbusiais vadovais, bet šie komentuoti nesutiko.

Lenkijos kultūros instituto veiklą apibūdino kultūros ministras Simonas Kairys. Ministerijos atsiųstame atsakyme rašoma, kad patirtys pozityvios:

„Džiaugiamės aktyvia Lenkijos kultūros instituto veikla Vilniuje ir daugybe įgyvendintų puikių kultūrinių iniciatyvų, kurias pastebėjo ir įvertino tiek Vilniaus, tiek kitų Lietuvos miestų žmonės. Su ankstesniuoju instituto vadovu Marcinu Łapczyńskiu kultūros ministras S.Kairys, būdamas Kauno vicemeru, turėjo sėkmingo bendradarbiavimo patirties. Iki šiol vykusios ministerijos ir minėto instituto bendradarbiavimo ir partnerystės patirtys buvo tikrai pozityvios, tikimės, kad ir ateityje Lenkijos kultūros instituto Vilniuje veikla bus ypač aktyvi.“

Birželio pabaigoje kultūros ministras Simonas Kairys buvo išvykęs vizito į Lenkiją. Dviejų dienų vizito metu jis lankėsi Seinuose, Vygriuose ir Krasnagrūdoje, kur turėjo galimybę ilgiau pabendrauti su Lenkijos kultūros, nacionalinio paveldo ir sporto ministru P.Glińskiu.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Simonas Kairys
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Simonas Kairys

15min domėjosi, ar jų pozicijos kultūros paveldo, žmogaus teisių (LGBTQ+ ir moterų teisių) klausimais sutampa. Mat S.Kairys yra liberalas, tuo metu P.Glińskis yra radikaliosios dešinės partijos „Įstatymas ir teisingumas“ narys.

„Susitikimų metu S.Kairys ir P.Glińskis minėtomis temomis nediskutavo. Tačiau manytume, kad asmeniniai požiūriai ir įsitikinimai šiuo atveju ir neprivalo sutapti – abu ministrai, visų pirma, atstovauja savo šalims, o tai – kur kas platesnė ir atsakingesnė sritis nei asmeninės nuomonės“, – išryškinta kultūros ministerijos atsakyme.

Abu ministrai dalyvavo diskusijoje „Kultūra kaip jungiamasis Europos audinys. Lietuvos ir Lenkijos kultūrinio bendradarbiavimo vaidmuo“, taip pat drauge aplankė Menų, kultūrų, tautų centrą „Paribiai“, Seinų baziliką, drauge padėjo gėlių prie paminklų A.Baranauskui ir Smolensko katastrofos aukoms.

Vizito Lenkijoje pradžioje kultūros ministras S.Kairys su P.Glińskiu susitiko Vygrių vienuolyne, kur pasidalijo kultūros politikos aktualijomis, aptarė svarbiausias ES atsigavimo fondų lėšų investicijų į kultūrą kryptis, kultūros ir edukacijos politikų sankirtas.

Kaip teigė Kultūros ministerija, „visi dviejų dienų vizito metu vykę susitikimai, diskusijos, pokalbiai buvo sklandūs“.

Lietuvos ir Lenkijos kultūrinius ryšius ministerija įvardijo kaip „tvirtus“, o tai liudija naujas kultūrinis sezonas:

„Lietuvos nacionalinis dramos teatras ką tik po rekonstrukcijos atidarė naująją salę. Taip pat pristatė spektaklio „Soliaris 4“ premjerą – tai yra lenkų režisieriaus Grzegorzo Jarzynos ir jo komandos kūrinys.

Trakuose ką tik įvyko tarptautinis menų festivalis TRANS/MISIJOS, kurio šaknys taip pat yra Lenkijoje. Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse šią savaitę atidaryta paroda „Po Didžiojo karo. Naujoji Europa 1918–1923“, prie kurios atsiradimo didžiąja dalimi prisidėjo Lenkijos istorikai ir intelektualai.

Taip pat priminsime, kad Lenkijos kinas Lietuvoje būna ypač laukiamas ir mūsų festivaliuose dažnai pelno žiūrovų bei komisijos simpatijas („Kristaus kūnas“, „Ida“ ir kt.). Visa tai leidžia neabejoti kultūrinių ryšių tvirtumu.

Be to, šiais metais minint Gegužės 3-iosios Konstitucijos 230-ąsias metines, Lietuvos ir Lenkijos diplomatinės ir kultūrinės misijos užsienyje organizavo bendrus renginius – koncertus, istorines parodas, kt. Spalio 20 d., švenčiant Konstitucijos priedo – Tarpusavio įžado 230-ąsias metines, Lietuvoje laukiame Lenkijos prezidento. Jo vizito proga Nacionalinėje filharmonijoje vyks iškilmingas abiejų šalių kompozitorių kūrinių koncertas.

Džiaugiamės, kad intensyvus kultūrinis bendradarbiavimas tampa reikšminga strateginės Lietuvos–Lenkijos partnerystės dalis.“

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

SEB verslo augimo programa

01:03:12
01:31:00

Susigrąžink gyvenimo spalvas

Video

00:29
25:23
11:25

Esports namai

Maistas

URBAN˙/

Grožio programa 360°