„Po to teko prisipažinti, nes teko filmuoti reklamas, išeiti į aikštelę, tada vyras pasakė: tik su vaiku, tai aš į „Kangaroo“ mergaitę ir dalyvaudavome visuose filmavimuose. Čia aš buvau pirmoji moteris prodiuserė, jų akimis labai jauna, neaišku, iš kur atsiradusi, neaišku, kodėl aš tokia draugiška, bet ir labai moku juos pabarti, o tas jiems nepatinka. Gruzijoje atsiradau per vyrą, bet įsitvirtinau savo noru“, – taip karjeros pradžią Kaukazo regione prisimena R.Leščinskienė.
Režisierius pabėgo filmavimo metu, kai tik nusileido lėktuvas, jis išsigando, neatlaikė streso, dėl to, kad prezidentinis užsakymas, – R.Leščinskienė
Padirbėjusi reklamos srityje, lietuvė kurį laiką dirbo prodiusere vienoje didžiausių Gruzijos komercinių televizijų, tada nusprendė grįžti į reklamos verslą – įkūrė savo įmonę. Sugrįžimas buvo sėkmingas – kartu su Gruzijos turizmo departamentu sukurta reklamos kampanija „Vakarienė su Gruzija“ pelnė tarptautinį pripažinimą. Reklaminis vaizdo klipas „Šešimilijonasis turistas“, socialiniame tinkle „Facebook“ peržiūrėtas 2 mln. kartų, per praėjusius metus pelnė 29 apdovanojimus, trys iš jų „Kanų liūtų“.
Reklamos idėja paprasta – į Tbilisio oro uostą nusileidęs šešimilijonasis turistas pasitinkamas kaip labai garbingas svečias: vežamas prabangiu automobiliu vakarienės pas šalies premjerą, vėliau kartu su filmavimo komanda keliauja po gražiausias Gruzijos vietas. „Gyvenau oro uoste. Dar juokinga tai, kad buvo mano 30-metis ir jis buvo suplanuotas Lietuvoje, visi draugai laukė, o aš sėdėjau viena oro uoste ir laukiau to šešimilijoninio turisto, niekam negalėjau pasakoti, koks tai yra projektas, nes tai buvo su vidine Gruzijos policija, su premjeru, su prezidentu ir kiekvienas žingsnis buvo atsakingas ir baisus. Režisierius pabėgo filmavimo metu, kai tik nusileido lėktuvas, jis išsigando, neatlaikė streso, dėl to, kad prezidentinis užsakymas“, – apie sėkmę atnešusios reklamos filmavimą pasakoja R.Leščinskienė.
Ši reklama tapo ne tik postūmiu lietuvės karjeroje – reklamos herojus olandas Jesperas Blakas persikėlė gyventi į Gruziją, čia dalyvavo šokių su žvaigžde projekte, lapkritį dirbo su Gruzijoje vykusio vaikų „Eurovizijos“ konkurso organizatoriais. „Gruzinai mane vadina nacionalistka ir aš su jais pykstuosi dėl to. Šiemet Kanuose jie parašė, kad R.Leščinskienė ir kompanija, bet aš sakau, nenoriu, kad būtų kompanija, noriu, kad būtų Lietuva. „Lietuva čia ne prie ko“, sako jie. Kaip tai ne prie ko? Aš pagrindinė prodiuserė, aš esu lietuvaitė. Galiausiai jie pakeitė. Dabar, kai važinėju po festivalius, ten pristato projektą ir aš laukiu, kol pristatys Lietuvą, pasako, aš išeinu“, – atvirauja prodiuserė.
R.Leščinskienė sako, kad išsikovoti vietą patriarchalinėje Gruzijos visuomenėje reikėjo daug laiko ir jėgų.
„Man buvo taip, kad technika neatvežama į aikštelę. 150 žmonių, žvaigždės laukia, o man technika neatvežama. Ir sako – jos neatveš, nes į kitą filmavimą išvažiavo. Tada priėmėme sprendimą, kad iš vieno kanalo, kito keletą lempų pasiimti. Nebuvo lengva, bet kai jie suprato, kad aš užsispyrusi lietuvaitė, tai viskas susitvarkė. Jie mane myli, labai myli, bet ir iš kitos pusės, manau, kad nelabai norėtų, kad čia būčiau. Kartu mokomės, kartu ir pykstamės.“
