Dabar populiaru
Publikuota: 2020 vasario 24d. 20:01

Lietuvos kultūros pasaulyje dominuoja moterys, bet džiaugtis nelabai yra kuo

Asta Pakarklytė, Laima Kreivytė, Lina Kaminskaitė-Jančorienė, Goda Dapšytė
Arno Strumilos / 15min nuotr. / Diskusijos „Ko jos dar nori?“ dalyvės

„Tai, ko jos dar nori?“ klausimas nuskambėjo šeštadienio diskusijoje apie moterų profesinę lygybę menų srityje. Nors dabartiniame kultūros pasaulyje dominuoja moterų pavardės, pokalbio dalyvės neslepia – skaičiai gali būti įvairiai interpretuojami, o įvairūs lyčių diskriminacijos ir stereotipizacijos ženklai vis dar egzistuoja.

Diskusijoje, surengtoje Vilniaus knygų mugėje, dalyvavo Goda Dapšytė, Lina Kaminskaitė-Jančorienė, Laima Kreivytė, Asta Pakarklytė.

Lietuvoje kultūros srityje dirba 60 proc. moterų

A.Pakarklytė teigė, kad Lietuvoje kultūros srityje dirba 60 proc., Latvijoje – 62 proc., o Estijoje – 64 proc. moterų. Kultūros taryboje iš 11 narių 7 – moterys, Auksinio scenos kryžiaus komisijoje – vyrai užima absoliučią mažumą. „Mes prieiname prie kitos temos, kuris vadinasi vyrų įtraukimas į kultūrą“, – sakė A.Pakarklytė.

Ji pridūrė: „Su kolegomis iš Baltijos šalių dalyvaujame tarptautinėse konferencijose, kuriose daug šurmulio apie lygių galimybių judėjimus, pastangų, kad festivalio programose, tarybose (ir šiaip visose lygmenyse) būtų tolygus vyrų ir moterų skaičius. Tačiau mes nežinome, apie ką čia eina kalba, nes mums kaip ir reikėtų įsivesti vyrų kvotas.“

Arno Strumilos / 15min nuotr./Asta Pakarklytė. Pokalbis „Ko jos dar nori? Moterų profesinė padėtis menų srityse“ 2020 m. Vasario 22 d.
Arno Strumilos / 15min nuotr./Asta Pakarklytė. Pokalbis „Ko jos dar nori? Moterų profesinė padėtis menų srityse“ 2020 m. Vasario 22 d.

Tačiau L.Kreivytė skuba komentuoti: „Mane stulbina tai, jog pradėjus kalbėti, kad trūksta moterų menininkių, tuoj pat išlenda ir vyrų trūkumas – staigiai visos moterys pradeda rūpintis, kad čia tų vyrų netrūktų. Tai aišku! Aš taip pat nenoriu gyventi vienalyčiame pasaulyje, įvairovė džiugina. Tačiau pažvelkime į platesnį paveikslą – ar realiai situacija pasikeitė?“

L.Kaminskaitė-Jančorienė sako, kad moterų dominavimas kultūros srityje atskleidžia gilesnes statuso ir atlygio problemas. „Kultūros, socialinio arba sunkiausių paslaugų, pavyzdžiui, slaugos srityse darbo atlygis – mažiausias, todėl čia dominuoja moterys“, – išryškino tyrėja. Dėl šios skirties taip pat kaltas stereotipizavimas.

„Likusi Vakarų Europos dalis jau nebediskutuoja [šio klausimo prasmingumo aut.] temomis“, – pabrėžė ji. Anot jos, ten ieškoma praktinių būdų pagerinti situaciją.

Labai bloga muziejų padėtis

Kalbėdama apie vizualiuosius menus, L.Kreivytė sako, jog muziejų kolekcijų situacija – labai bloga visame pasaulyje:

„Jeigu dabar pradėtume aktyviai pirkti vien menininkes, kol priartėtume arčiau tiesos, užtruktų 100 metų. Dėl šios priežasties vienas švedų kuratorius įvedė „vietoje 100 proc. vyrų – 100 proc. moterų“ principą tam, kad nereikėtų 200 metų dėlioti mažus žingsnelius.“

„Realiai galios situacija tikrai nepasikeitė – pagrindiniai finansai yra saujelės baltų vyrų kišenėse, todėl gal neišgyvenkime dėl jų taip baisiai“, – juokavo L.Kreivytė.

Aš taip pat nenoriu gyventi vienalyčiame pasaulyje, įvairovė džiugina. Tačiau pažvelkime į platesnį paveikslą – ar realiai situacija pasikeitė?

L.Kreivytės nuomone, šią problemą galimai išspręstų kvotos, nors dėl jų „čia tuoj pat vieni kitiems galėtume perkąsti gerklę.“

Kaip teigė ji, kvotos praverstų visur, kur yra daromi visuomeniniai sprendimai – premijų, pinigų skirstymo komisijose.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Laima Kreivytė. Pokalbis „Ko jos dar nori? Moterų profesinė padėtis menų srityse“
Arno Strumilos / 15min nuotr./Laima Kreivytė. Pokalbis „Ko jos dar nori? Moterų profesinė padėtis menų srityse“

Ji taip pat sakė, jog kalbant apie kvotas, „dauguma iškart įsivaizduoja, jog į tam tikrą vietą pateks žmogus vien todėl, nes ji yra moteris. Kalba eina apie tai, kad aukšto lygio moterų ir vyrų profesionalų yra užtektinai.“

Kompozitorėms sekasi puikiai

Muzikos srityje situacija nuspalvinama viltingiau. A.Pakarklytė teigia, kad pastaraisiais metais Lietuvos moterims kompozitorėms sekasi nepaprastai gerai. Nors šia tema A.Pakarklytė kalba jau daugelį metų, sugrįžti prie diskusijos ją paskatino užsieniečiai. Jie stebisi, kad Lietuvos kompozitorių moterų padėtimi bei domėjosi, kokių priemonių (kvotų arba kitų specialių projektų) ėmėsi lietuviai.

„Džiugu, bet tai pasiekėme dėl visiškai kitų priežasčių. Jokių rimtų tyrimų [muzikos srityje] dar nėra, bet, mano nuomone, pokyčiai įvyko dėl socialinių, ekonominių ir politinių pokyčių t.y. žlugus Sovietų sąjungai. Kompozitoriaus prestižas be galo sumenko, jie neteko privilegijų, nes muzika buvo propagandinio aparato dalis <...>. Anuomet dominavo vien vyrai su pora išimčių – Konstancija Brundzaite, Onute Narbutaite, Nomeda Valančiūte ir t.t.“, – pasakojo A.Pakarklytė.

Kaip klostytųsi šių moterų karjera, jei jos būtų likusios Lietuvoje?

A.Pakarklytė pateikė statistiką. Jeigu skaičiuotume vyrų ir moterų kompozitorių santykį dabartinėje Lietuvoje, moterų yra 49 proc. „Tai unikali situacija, jau nepaisant to, kad pagrindiniai apdovanojimai, specialūs užsakymai, tarptautinis pripažinimas lydi moteris kompozitores. Nesakau, kad vyrai išnyko, tiesiog moterims tikrai šauniai sekasi“, – sakė ji.

Vis dėlto, L.Kreivytė iškelia emigracijos, kaip vienos iš šių moterų sėkmės priežasčių, klausimą – kaip klostytųsi šių moterų karjera, jei jos būtų likusios Lietuvoje?

Kino industrija

L.Kaminskaitė-Jančorienė kalbėjo apie savo tyrimą, skirtą moterims kine, kuriame apžvelgta dinamika nuo 1947 iki 2018 metų. „Pradėjome tyrimą tada, kai į mus žvelgė skeptiškai ir sakė, jog jokių problemų nėra. Maždaug, pažiūrėkite, kiek pas mus prodiuserių, režisierių ir jos matomos tarptautiniame kontekste.“

Tačiau, kaip teigė tyrėja, per 20 metų iki dabar nepasikeitė niekas – teturime 15 proc. filmų, režisuotų moterų. O praėjusiais metais daug vaidybinių filmų, bet nė vieno nesukūrė moteris. O kūrinių, nufilmuotų moters operatorės, neturime nei vieno. Ji pabrėžia, kad „80 proc. viso valstybinio finansavimo skiriama būtent vaidybiniams filmams, o ten, kur moterų yra daugiausia, jos telkiasi į 3 proc. finansavimo.“

Tęsiantis diskusijai L.Kaminskaitė-Jančorienė sakė, kad kinas vis tik yra kolektyvinio darbo rezultatas, tačiau dažnai nematomą darbą atliekančios moterys lieka nepastebėtos. „Tai vienas iš lietuviškųjų kontekstų. Pavyzdžiui, tokia gerbiama ir matoma profesija kaip prodiuserystė – nacionaliniuose apdovanojimuose neatsispindi, nes turime režisierių, scenaristų/ių, amatininkų/ių, kompozitorių tradicinę hierarchiją.“

Arno Strumilos / 15min nuotr./Lina Kaminskaitė-Jančorienė. Pokalbis „Ko jos dar nori? Moterų profesinė padėtis menų srityse“
Arno Strumilos / 15min nuotr./Lina Kaminskaitė-Jančorienė. Pokalbis „Ko jos dar nori? Moterų profesinė padėtis menų srityse“

Teatras

Tuo metu Goda Dapšytė, kalbėdama apie teatrą, sakė: „Nors moterys sudaro didžiąją dalį vertintojų, nuo 1992 metų valstybiniais apdovanojimais, kokie jie bebūtų, apdovanotos 6 moterys režisierės, pagrindinį prizą už režisūrą iš jų yra gavusi viena.“

„Stereotipai, kad moterys yra tos, kurios augina, slaugo ir taip toliau atsispindi tuo, kad dažniausiai jos apdovanojamos už kūrybą vaikams“, – teigė ji.

Ji išryškino ir moterų aktorių problemą: „Kai kalbame apie kritikes – viskas gerai, tačiau, jeigu kalba pasisuka apie aktores, tai vis dar kalba eina apie tas, kurios gražios.“

Arno Strumilos / 15min nuotr./Goda Dapšytė. Pokalbis „Ko jos dar nori? Moterų profesinė padėtis menų srityse“
Arno Strumilos / 15min nuotr./Goda Dapšytė. Pokalbis „Ko jos dar nori? Moterų profesinė padėtis menų srityse“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Aplinka produktyvumui

Video

11:42
10:55
10:05

Esports namai

URBAN˙/