Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2018 11 20, 08:38 Atnaujinta 2018 11 20, 12:24

Mirė režisierius Eimuntas Nekrošius: artimųjų pageidavimu laidotuvės bus privačios

Vyriausybė organizuotų antradienį mirusio režisieriaus Eimunto Nekrošiaus valstybines laidotuves, tačiau artimiesiems pageidaujant jis bus palaidotas privačiai, pranešė Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis.
Eimuntas Nekrošius
Režisierius Eimuntas Nekrošius / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

„Tai yra vienas žymiausių kūrėjų, premijų laureatas, tai tikrai pagal visus įvertinimus būtų verta ir teisinga organizuoti valstybines laidotuves. Tokį pasiūlymą išreiškėme, bet, pasirodo, velionio buvo išankstinė valia, kad nebūtų jokios papildomos pompastikos ir viešumo“, – BNS antradienį sakė A.Stončaitis.

„Taigi, šeima nesutinka ir norėtų, kad tai būtų privati ceremonija. Į šeimos valią atsižvelgsime“, – pridūrė jis.

E.Nekrošiaus laidotuvės numatytos Raseinių rajone, Šiluvos kapinėse.

Mišios už velionį bus aukojamos trečiadienį 11 val. Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje.

Atsisveikinti su mirusiuoju bus galima trečiadienį nuo 12 iki 20 val. „Meno Forto“ salėje, Bernardinų g. 8/8.

Karstas išnešamas ketvirtadienį 10 val.

E.Nekrošius mirė antradienio naktį ligoninėje Vilniuje.

Pasak jo giminaičio, Seimo vicepirmininko Arvydo Nekrošiaus, režisierius pasijuto blogai grįžęs iš kelionės ir buvo nuvežtas į ligoninę, kur mirė apie 3 val. nakties.

E.Nekrošiui trečiadienį būtų sukakę 66 metai.

Užuojautą pareiškė šalies vadovai

Užuojautą dėl režisieriaus netekties pareiškė prezidentė Dalia Grybauskaitė, premjeras Saulius Skvernelis ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

„Eimuntas Nekrošius išėjo netikėtai. Jis dovanojo Lietuvai nepaprastai didingus kūrinius, spektaklius, kuriuos buvo garbė ir prestižas žiūrėti. Tai, su kokia estetika jis perteikė literatūrinę emociją ant scenos, buvo išskirtinis režisieriaus talentas. Būsime dėkingi už galimybę matyti ir vertinti šio menininko darbus“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas V.Pranckietis.

Giminaičio gedinčiam kolegai, Seimo pirmininko pavaduotojui A.Nekrošiui, šeimai bei artimiesiems V.Pranckietis palinkėjo tvirtybės ir dvasios paguodos sunkią netekties akimirką.

Premjero teigimu, E.Nekrošiaus mirtis – milžiniška netektis visai Lietuvos kultūrai.

„Netikėtai ir skaudžiai netekome garsaus menininko, žymaus režisierius Eimunto Nekrošiaus. Šios iškilios asmenybės originalia ir įtaigia kūryba žavėjosi Lietuvos bei pasaulio teatro meno gerbėjai, jo darbai pažymėti Nacionaline kultūros ir meno premija, įvertinti įvairiais tarptautiniais apdovanojimais. Tai milžiniška netektis visai Lietuvos kultūrai. Nuoširdžiai užjaučiu velionio šeimą, artimuosius, meno bendraminčius ir bendražygius, visą teatro bendruomenę“, – sakoma premjero užuojautoje.

Anot prezidentės D.Grybauskaitės, E.Nekrošiaus mirtis – „tai didelė netektis ir visam teatro pasauliui, kuriame išskirtinis E.Nekrošiaus talentas atstovavo mūsų šaliai ir nuolat garsino Lietuvos vardą“.

„Keturias dešimtis metų kiekvienas naujas režisieriaus sukurtas spektaklis tapdavo dideliu įvykiu tiek mūsų, tiek kitų šalių scenose.

E.Nekrošius savo kūryba kėlė didžiuosius būties klausimus ir kartu su aktoriais bei žiūrovais ieškojo mums visiems svarbių atsakymų. Prezidentė pabrėžė, kad mūsų atmintyje visam laikui išliks šie nepaprasti susitikimai teatre, išskirtiniai spektakliai, kas kartą reikalaudavę ypatingo širdies ir minties darbo“, – rašoma Prezidentės spaudos tarnybos žiniasklaidai išplatintame pranešime.

Dėl netekties D.Grybauskaitė užuojautą reiškia E.Nekrošiaus šeimai, draugams, kolegoms ir visai Lietuvos meno ir kultūros bendruomenei.

Užuojautą režisieriaus E.Nekrošiaus artimiesiems savo ir Kultūros komiteto narių vardu pareiškė Seimo valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis: „Eimunto Nekrošiaus dėka Lietuvos, kaip teatrą mylinčios ir suprantančios valstybės, vardas skambėjo žymiausiose pasaulio scenose. Režisieriaus meistriškumas teatrą kėlė į profesionalumo aukštumas, tapo pavyzdžiu ir įkvėpimu jauniems talentams. Nuoširdžiai užjaučiame visus, kurie prisilietė prie Maestro darbų ir buvo jo gyvenimo dalimi.“

Mintimis apie režisierių pasidalijo ir kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson:

Lenkijos ambasada Lietuvoje: E.Nekrošiaus spektakliai ilgam išliks žiūrovų atmintyje

„Su giliu liūdesiu sutikome žinią apie vieno iškiliausių Lietuvos teatro istorijoje režisierių, pripažinto ir vertinto Lenkijoje, prestižinės Konrado Swinarskio premijos (1997) ir tarptautinės Konstanty Stanisławskio premijos (2001) laureato Eimunto Nekrošiaus mirtį. Jo spektakliai „Vėlinės" pagal Adomą Mickevičių ir „Vestuvės" pagal Witoldą Gombrovičių, pastatyti Varšuvos nacionaliniame teatre, ilgam išliks žiūrovų atmintyje, – rašoma Lenkijos ambasados Lietuvoje žiniasklaidai išplatintame pranešime.

– Vos prieš tris savaites Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre ištikimiems žiūrovams pristatyta lietuviškoji „Vėlinių" premjera solidžiai įsiliejo į Lenkijos ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio minėjimo renginius. Šiandien mes, lietuviai ir lenkai, drauge atsisveikiname su iškiliu menininku.“

„Jo išėjimas – didelė netektis Lietuvai ir Lenkijai. Nuoširdžiai užjaučiame šeimą ir artimuosius“, – užuojautą pasirašo Lenkijos ambasadorė Lietuvoje Urszula Doroszewska ir Lenkijos instituto Vilniuje direktorius Marcin Łapczyński.

Režisierius pelnė daugybę apdovanojimų

E.Nekrošius gimė 1952 metais lapkričio 21-ąją Pažobrio kaime, Raseinių rajone, rašoma Lietuvos nacionalinio dramos teatro svetainėje. 1978 jis baigė teatro režisūros studijas A.Lunačiarskio teatro meno institute Maskvoje.

1978–1979 režisavo Kauno dramos teatre, 1979–1991 Lietuvos valstybiniame jaunimo teatre. 1993–1997 Lietuvos tarptautinio teatro festivalio LIFE režisierius.

1998 Vilniuje įsteigė teatrą studiją „Meno fortas“, buvo jos meno vadovas.

Pripažinimą režisieriui pelnė jo Jaunimo teatre pastatyti spektakliai „Kvadratas“, „Pirosmani, Pirosmani“, „Meilė ir mirtis Veronoje“, „Ilga kaip šimtmečiai diena“, „Dėdė Vania“. Į Lietuvos teatro istoriją pateko festivaliui LIFE sukurtas „Hamletas“.

E.Nekrošius taip pat režisavo spektaklius „Vėlinės“, „Borisas Godunovas“, „Dieviškoji komedija“ ir „Rojus“, „Otelas“, šiuo metu rodomus – „Cinkas“, „Bado meistras“, „Jobo knyga“ ir kitus.

Vienuolika jo spektaklių suskaitmenino „Menų spaustuvė“. Juos galite peržiūrėti čia.

Režisierius daug dirbo užsienyje – Italijoje, Rusijoje, Argentinoje.

Pernai su spektakliu „Cinkas“ pagal Nobelio premijos laureatės Svetlanos Aleksijevič knygą E.Nekrošius po 26 metų pertraukos grįžo į Jaunimo teatro sceną.

Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre E.Nekrošius režisavo keletą operų.

Jo spektakliai ne kartą skynė laurus tarptautiniuose festivaliuose. 1995 metais jis pripažintas geriausiu festivalio „Baltijskij dom“ režisieriumi. Už geriausią spektaklį, sukurtą Rusijoje, 2004 metais E. Nekrošius pelnė specialų žurnalistų ir teatro kritikų prizą „Auksinė kaukė“, taip pat buvo apdovanotas Europos Tarybos įsteigtu Naujosios teatro realybės prizu, „Auksiniu scenos kryžiumi“, Nacionaline kultūros pažangos premija.

1997 metais režisieriui įteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija.

E.Nekrošius buvo apdovanotas Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju Kryžiumi, Italijos Respublikos Komandoro ordinu.

Profesiją vertino kaip amatą

2012 metais portalui Lrt.lt pasakodamas, kaip renkasi dramaturgiją, E.Nekrošius tikino „tiesiog į knygos nugarėlę pasižiūrintis“.

„Tiesiog ištraukiu knygą. O būna, kartais kokią kitą ir atgal pastatau... Pradžia būna tokia, – teigė jis.

– O paskui galbūt jaukini save, kad gal galėtum ir pastatyti... O tada – arba drąsėji, arba užmiršti tą temą. Bet, aišku, kad abejonės iki pirmos repeticijos visada kamuoja. Svarstai, ar susitvarkysi, ar įveiksi, o gal dešimtą repeticiją ateisi ir pasakysi aktoriams, kad galva neneša, kad nesugebi suvaldyti medžiagos ar panašiai.“

Kalbėdamas apie Lietuvos publiką, režisierius tikino, kad ji – išsilavinusi, bet žiūrovų mažai: „Ir vien todėl, kad čia yra maža šalis. Tų humanitarinių žiūrovų čia, Vilniuje, tik vieną kartą pilna salė gali sueiti. O visi kiti – atsitiktiniai žiūrovai, kurie ateina į teatrą praleisti laiko.“

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Eimuntas Nekrošius
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Eimuntas Nekrošius

Režisieriaus profesiją E.Nekrošius vertino kaip darbą – ir ne tokį kūrybišką.

„Vis dėlto profesija yra darbas. Aš nesakau, kad režisūra yra tokia kūrybinga profesija. Čia reikia daug amato, kantrybės... – 2012-aisiais kalbėjo jis.

– Vis dėlto mes esame tik literatūros kūrinio vertėjai. Autorius parašė, o mes išverčiame tą literatūrą į sceninę kalbą, į vaizdą, į mizanscenas. Tiesiog atliekame tarpinę funkciją tarp autoriaus ir žiūrovo. Taip kad meno nėra ypatingai daug režisūroje.“

„Mūsų profesija yra tokia, kad mus žiūrėtų, kad mus stebėtų. Slaptai, bet šiek tiek mes vis dėlto orientuojamės į publikos reakciją. Nes be publikos mes tučtuojau mirtume. Jeigu dvidešimtą minutę salė būtų tuščia, tai spektaklis tiesiog sustotų, natūraliai pradėtų retėti žodžiai...

Būtų galima atlikti eksperimentą – kas įvyktų, jei paskelbtum spektaklį, o pakėlus uždangą – tuščia. Beveik esu susidūręs su tokia situacija vaidinant „Hamletą“. Tai buvo dar „Hamleto“ pradžioje, Šveicarijoje. Didelėje salėje sėdėjo 12 žmonių. Buvo sunkus išgyvenimas“, – pasakojo E.Nekrošius.

VIDEO: Interviu su Eimuntu Nekrošiumi LRT laidoje „Skambantys pasauliai su Nomeda Kazlaus“

E.Nekrošius: gal ir neturėjau būti tas, kuo tapau

Prieš metus Valstybiniame Jaunimo teatre pristatydamas „Cinką“, E.Nekrošius interviu davė „Lietuvos žinioms“. Tąkart apie rytdieną jis kalbėjo kaip apie nežinią.

„Netikėtai prasidėjęs karas, netikėta Černobylio avarija – tad ir rytdiena mums nežinoma. Ir mūsų vaikams niekas negarantuoja saugaus rytojaus. Tai kelia nerimą“, – sakė jis.

Paklaustas, ar patinka tai, kuo tapo, E.Nekrošius atsakė: „Nežinau aš. Jei patiktų, būtų labai keista. Man pačiam būtų keista. Gal ir neturėjau būti tas, kuo tapau.“

Režisierius tikino galintis savo gyvenimą įsivaizduoti ir be teatro: „Nežinia, kaip gyvenimas būtų pasisukęs. Nieko nežinai. Bet vis tiek kaip nors pasisuktų. Neverta spėlioti, kaip galėjo būti. Kaip yra, taip ir gerai.“

Visas interviu – čia.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą