Dabar populiaru
Publikuota: 2019 liepos 20d. 16:02

Šakių kultūros centras: nuo Cirko mokyklos iki vienos moderniausių salių Lietuvoje

Šakių cirko mokykla
Josvydo Elinsko / 15min nuotr. / Šakių cirko mokykla

„Turbūt nėra šitam pastate ilgiau išbuvusio už mane, nes aš čia pradėjau lankytis būdamas septynerių su puse metų, kai lankiau čia įsikūrusį cirko būrelį. 39-eri metai šioje įstaigoje praleisti – su pertraukom, be abejo, nes buvo studijos, gastrolės, koncertinės veiklos. Bet šią vietą pažįstu geriau nei bet kas kitas“, – sako Šakių kultūros centro direktorius Raimondas Januševičius.

Pasisukinėjus miesto centre, sutikti šakiečiai linksi galvomis, paklausti, ar užsuka į kultūros centrą ir ar randa jiems įdomių veiklų. Neigiamai atsako tik vienas pašnekovas. Koks renginys jį galėtų sudominti? Galbūt grupės „ŽAS“ koncertas.

Vis tik lankytojų stygiumi Šakių kultūros centras skųstis negali – nuo lapkričio pabaigos, kai kultūros centras atvėrė duris po renovacijos, jį jau aplankė daugiau nei 15 000 žiūrovų.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Šakių kultūros centras
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Šakių kultūros centras

Šakių kultūros centras šiandien gali džiaugtis ne tik ilgametėmis cirko tradicijomis bei inovatyviais salės konstrukcijos sprendimais, bet ir Kultūros ministerijos apdovanojimu geriausiam pirmos kategorijos kultūros centrui už penkerių metų veiklą.

„Kultūros ministerija teigė, jog Šakių kultūros centras yra pavyzdinis projektas, kaip racionaliai panaudoti lėšas renovacijai. Čia nėra „įsisavinimų“, tik investicijos“, – sako R.Januševičus.

Cirkas Šakiuose – praėjusio amžiaus vidurį siekianti istorija

Savo pažintį su kultūros centru pradedame nuo vieno iš jo padalinių, Cirko mokyklos – Šakių kultūros centro vizitinės kortelės.

Treniruotės čia vyksta ir vidurvasarį, tačiau pasak mokyklos vadovų, tai – įprasta praktika. Moksleivių vasaros atostogos neretai yra tas laikas, kai ruošiamos naujos programos.

„Turime tris mokinių grupes. Iš viso, daugiau nei 60 mokinių, kurių amžius – nuo 6 iki 21 metų. Aplink nieko panašaus nėra. Tik Kaune Baltijos cirko akademija. O pas mus atvyksta vaikai iš Jurbarko, Vilkaviškio, Marijampolės, Šakių rajono“, – sako cirko mokyklos vadovė Itana Užupytė-Januševičienė.

Pasak R.Januševičiaus, drauge su žmona vadovaujančio Cirko mokyklai, cirkas Šakiuose turi gilias tradicijas – 1959 m. Kudirkos Naumiestyje, Šakių rajone, buvo įkurtas pirmasis saviveiklinis cirkas Lietuvoje ir antrasis tuometinėje Sovietų Sąjungoje. Cirko studija Šakiuose buvo įsteigta 1976 m.

„Jaunystėje su žmona mus suvedė cirko tradicijos, tapome profesionaliais cirko artistais, keliavome po užsienį. Galiausiai, grįžome atiduoti duoklę Šakiams, kadangi jie mums davė galimybę suformuoti mūsų gyvenimo kelią“, – sako R.Januševičius.

Apsidairius treniruočių salėje, panašu, kad Cirko mokykla populiaresnė tarp mergaičių. Ar tai tiesa? I.Užupytė-Januševičienė patikina, jog taip: „Nors vadinamojoj „varliukų“ grupėj daugiau berniukų, bet juos paruošus jie dažnai pereina į karatė, dziudo. Vėliau cirkas tampa ne lygis, bet po mūsų fizinio paruošimo juos medžioja visi.“

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./ Itana Užupytė-Januševičienė ir Raimondas Januševičius
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./ Itana Užupytė-Januševičienė ir Raimondas Januševičius

R.Januševičius priduria, jog šiai veiklai reikia daug užsispyrimo – treniruotės dažnai vyksta penkias dienas per savaitę, jei artėja konkursai ar festivaliai, repetuoti prireikia ir savaitgaliais. Vis tik progresas, net ir intensyviai treniruojantis, nebus matomas iškart. Reikia dvejų, kartais ir trejų ar daugiau metų. Kantrybės užtenka ne visiems.

Nors norinčių lankyti Cirko mokyklą netrūksta, situacija su treneriais – sudėtingesnė. „Lietuvoje su akrobatikos, gimnastikos treneriais iš tiesų yra problema. Ir sporto mokyklos Visagine, Kaune jaučia stygių, juolab, kad tikrai ne kiekvienas sportininkas gali būti treneriu. Sudėtinga situacija, juolab, kad esame biudžetinė įstaiga, negalime specialistams mokėti tiek, kiek jie iš tiesų yra verti. Todėl dažniausiai suveikia sentimentai savam kraštui, nors rasti, kuo pritraukti jauną specialistą, vis tik sunku“, – pasakoja R.Januševičius.

Kad į Cirko mokyklą žmonės dažnai ateina dirbti ne dėl pačių tradiciškiausių priežasčių, liudija ir akrobatikos trenerio Anatolie Nacolaevo istorija. Iš Rumunijos atvykęs gastrolėms ir įsižiūrėjęs šakietę, jis pasiliko Lietuvoje, o po kurio laiko buvo įkalbėtas dirbti Cirko mokykloje.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Šakių cirko mokykla
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Šakių cirko mokykla

R.Januševičius teigė, jog Cirko mokyklos koncertai vyksta visoje Lietuvoje, o mokyklos jaunuoliai jau kelerius metus dalyvauja Kauno muzikinio teatro pasirodymuose – miuzikle „Karmen“ ir operetėje „Misteris X“: „Tai leidžia kalbėti apie mūsų mokinių lygį, jei mūsų jaunimas gali stoti greta profesionalų į tokią sceną.“

Pasak mokyklos vadovų, dalis jų ugdytinių toliau tęsia cirko artistų kelią ir dirba Švedijoje, Čekijoje bei kituose Europos cirkuose.

„Siekiu, kad Lietuva turėtų stacionarų cirką, kad būtų sukurta grandinė – paruošimas vyktų Cirko mokykloje, kuri turėtų galimybę kurti programas ir dalyvauti stacionaraus cirko programoje, kad mokiniai, atidavę 10–15 metų savo vaikystės ir jaunystės, turėtų perspektyvų toliau tęsti šią veiklą. Manau, ši meno šaka yra nusipelniusi turėti savo bazę, savo erdvę“, – sakė R.Januševičius.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Šakių cirko mokykla
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Šakių cirko mokykla

Bliūdus per lietų pakeitė moderni salė

Kas dvejus metus vykstantis tarptautinis cirko festivalis „Cirko žiburiai“ buvo vienas pirmųjų renginių, įvykusių po kultūros centro renovacijos.

„Iš karto startavom su tarptautiniu projektu, į kurį suvažiavo daugiau nei 100 cirko artistų iš septynių šalių, tarp jų ir Kinijos. Pasitikrinome savo erdves, pamatėme, kad galime vienu metu priimti daug žmonų, visus patogiai ir erdviai išskirstyti, kad būtų kur persirengti, repetuoti“, – sako Šakių kultūros centro kultūrinės veiklos vadybininkė Laura Saunorienė.

„Jokios pompastikos. Kad būtų patogu ir racionalu“, – tokius tikslus prieš renovuojant kultūros centrą sako kėlęs R.Januševičius, o pirmieji įgyvendinti projektai, anot jo, liudija, jog šiuos siekius pavyko įgyvendinti. Jis teigia daug keliavęs kaip cirko artistas, susipažinęs su skirtingomis Europos kultūros institucijomis, kurių patirtį norėjo pritaikyti ir Šakiuose.

Renovacijos projektas atsiėjo 2,6 mln. eurų. „Iš seno pastato liko tik keturios sienos. Tikriausiai, būtų buvę racionaliau statyti naują pastatą, bet yra nusistovėjusi politika, kad naujoms investicijoms lėšų nėra, o rekonstruoti pastatus galima. Taip ir padarėm“, – pasakojo centro direktorius.

Viena svarbiausių projekto dalių – salės rekonstrukcija. „Prieš ketverius metus, jei lydavo, statydavom salėje bliūdus, nes vanduo kapsėdavo“, – sako R.Januševičius, atverdamas duris į modernią 450 vietų salę, kuri gali transformuotis vos kelių mygtukų paspaudimu.

„Kėdžių eilės gali būti išdėstytos ant lygių grindų, gali būti pritaikomas amfiteatrinis režimas. Kėdės gali būti išstumdytos: jų gali likti pusė, gali likti penkios eilės, gali ir visai nelikti – kėdžių eilės susistumia į saugyklą po scena. Scenos platforma gali tapti choro laiptu, orkestrine duobe, scenos ar žiūrovų salės grindimis. Mūsų klausė – ar tikrai mums to reikia, ar tikrai tai panaudosim? Jau dabar galiu pasakyti, kad spėjom pritaikyti daug kombinacijų“, – sako centro direktorius.

Salėje įrengtas ir 3D kino ekranas: „Iškart su perspektyva pirkome 3D ekraną, kad po to nereiktų pirkti antro. Esam pasiruošę dalyvauti kino skaitmeninimo rajonuose projekte, tikimės, kad po jo galėsim rodyti ir 3D filmus.”

Anot jo, technologijos „suvalgė“ apie 16 proc. bendro renovacijos biudžeto. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas ne tik salės konstrukciniams sprendimams, bet ir šviesų sistemai bei akustikai: „Rekonstruojamos kultūrinės įstaigos dažnai neatsižvelgia į akustiką. Mes tam skyrėm labai daug dėmesio. <...> Neseniai pas mus buvo atvykęs Panevėžio orkestras. Dirigentas sakė: „Galvojau, ai, važiuojam į Šakius, atgrosim.“ Bet atvykęs buvo sužavėtas sale ir akustiniais sprendimais, sakė, kad nei vienas pro šoną pūstelt negalėjo. Aišku, tobulumui ribų nėra, bet su tom lėšom, kurias turėjom, manau, padarėm maksimumą.“

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Šakių kultūros centras
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Šakių kultūros centras

Garso izoliacija pasirūpinta ir repeticijų salėse, kultūros centre po rekonstrukcijos įrengta parodinė erdvė ir net rūsys, kurį, pasak direktoriaus, anksčiau visad būdavo užpylęs vanduo, šiandien yra pritaikytas kultūrinėms veikloms.

R.Januševičius: „Jei viską vertintume tik iš materialinės pusės, regionai tikrai prapultų“

„Svarbu užpildyti kultūros centrą kokybišku turiniu. Pastatų visi gali prisistatyti, bet kas iš to, jei lieka tik žiūrėti į gražias sienas“, – sako centro direktorius.

Pasak L.Saunorienės, nors vienas pagrindinių Šakių kultūros centro akcentų yra cirkas, čia netrūksta ir kitų renginių: centro kolektyvų pasirodymų, kuriems kartelė iškelta aukštai – „aukščiau nei daugelyje kitų kultūros centrų“, bei atvykstančių atlikėjų renginių.

„Sudarytos visos sąlygos atvažiuoti bet kokio žanro profesionaliems atlikėjams, teatrams, muzikantams. Per šį laiką jau įvyko apie 70 įvairaus pobūdžio renginių. Turėjom renginių su Kauno muzikiniu teatru, planuose – Kauno dramos teatras, Klaipėdos muzikinis teatras. Vyksta ir kino seansai – šiemet pas mus vyko ir „Kino pavasaris“.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Laura Saunorienė
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Laura Saunorienė

Kultūros centre visad mėginam rasti vietos bendruomenėms. Šiandien atėjo Neįgaliųjų draugija, kuri nori čia savo renginį daryti. Ateina žmonės, norintys organizuoti konferencijas. Ateina Jaunimo centras, norintis protmūšius organizuoti. Siekiam, kad kultūros centras taptų miestiečių traukos centru“, – sako L.Saunorienė.

Paklausus, kokia auditorija dažniausiai lankosi kultūros centro renginiuose, L.Saunorienė teigia, jog amžiaus grupė priklauso nuo renginio – lankosi vaikai, senjorai, vidutinio amžiaus žmonės: „Vis tik atlikėjų, renginių, kurie būtų orientuoti tiesiogiai į jaunimą, kol kas turime mažiau. Dar ieškom, kaip jaunus žmones galėtume labiau pritraukti.“

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Šakių kultūros centras
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Šakių kultūros centras

Kokie yra kultūros centro finansavimo šaltiniai? „Reikia mažiau dejuoti – yra lėšų, reikia tik pasilenkti ir pasiimti: Kultūros pasas, Neformalaus švietimo lėšos, Kultūros tarybos projektinės lėšos. Padeda ir vietos verslininkai. Žinoma, savivaldybė, kuri yra steigėja, yra pagrindinis finansuotojas – turime užtikrintą apmokėjimą darbuotojams ir padengiamas komunalinių paslaugų išlaidas. Bet renginiams finansavimo reikia ieškoti iš kitur.

Vis tik kai turi sentimentų kraštui, taip labai nesureikšmini piniginės pusės. Jei reiktų vykti į didesnį miestą, svertum, kiek tau tai apsimoka, tačiau dabar apie tai nelabai galvoji. Paprasčiausiai dirbi, nes čia tavo miestas. Ant šitaip galvojančių žmonių labai daug laikosi – kolektyvų vadovai turi tiek entuziazmo, kad uždega visus aplink. Jei viską vertintume tik iš materialinės pusės, regionai tikrai prapultų“, – sakė R.Januševičius.

Temos: 1 Šakiai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera