Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2019 03 27 /20:19

Siūloma griežtinti atsakomybę už plagijavimą: A.Smetona teigia, jog tai užkerta kelią mokslininkams rašyti

Doc. dr. Antanas Smetona – kalbininkas, buvęs Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas – trečiadienį savo „Facebook“ paskyroje, komentuodamas siūlomas Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisas, kuriomis siekiama griežtinti atsakomybę už mokslo darbų plagijavimą ir prekybą, teigė: „Studentus – plagiatorius ir sukčius reikia bausti, ir dėl to niekas nebejoja. Bet kuo čia dėti mokslo darbų rašytojai?“
A.Smetona
A.Smetona / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Kaip šiuo metu nurodoma ANK 123 straipsnyje, pirmosios pakopos ir vientisųjų bei magistrantūros studijų baigiamųjų darbų, disertacijų, meno projektų neteisėtas pirkimas, pardavimas ir jų pateikimas mokslo ir studijų institucijoms užtraukia baudą asmenims nuo 150 iki 300 eurų – siūloma baudą kelti iki nuo 200 iki 500 eurų.

Pagal įstatymo projektą, finansinę atsakomybę nuo 100 iki 200 eurų (asmenims) ir nuo 300 iki 600 eurų (juridinių asmenų atstovams ar kitiems atsakingiems asmenims), užtrauktų ir informacijos, kuria siūlomos mokslo ar studijų darbo ar jo dalies projekto rengimo paslaugos, viešas paskelbimas.

A.Smetona savo „Facebook“ įraše taip pat teigia: „Visą gyvenimą rašiau už pinigus ir man tai neblogai sekėsi, ir tuo net truputį didžiuojuosi. Ir ne todėl, kad labai juos mėgčiau, bet neturiu jokio kito pragyvenimo šaltinio: universiteto alga, patys žinote, nesiskaito – kam ji nelabai suprantu, bet tikrai ne pragyvenimui. <...> Ir va štai dabar – parašysiu darbą, parduosiu, o koks nors kvailys užrašys savo pavardę ir dar kvailesniam dėstytojui nuneš. Ir aš dėl to kaltas? Na, panašiai būtų, jei plaktukais prekiaučiau: vienas pirkėjas plaktuku vinį į lentą sukaltų, o kitas kaimynui į galvą. Ar dėl to plaktuko pardavėjas tampa nusikaltimo bendrininku? Pagal dabartines ANK pataisas išeina, kad kaltas.“

Toks jo įrašas socialiniame tinkle sulaukė audringų reakcijų – nemažai kas iš šio pareiškimo suprato, jog A.Smetona prisipažįsta pats rašantis už pinigus kitiems darbus.

15min susisiekus ir paprašius plačiau pakomentuoti savo įrašą, A.Smetona teigė, jog sukčiavimo jis neskatina ir socialiniame tinkle pasklidusios interpretacijos, kad jis pats už pinigus yra rašęs akademinius darbus ne savo vardu, yra neteisingos.

– Perskaičius jūsų įrašą gali susidaryti įspūdis, jog esate rašęs akademinius darbus už pinigus kitiems asmenimis.

– Nieko panašaus. Aš visą gyvenimą rašau mokslinius darbus už pinigus.

– Bet savo vardu?

– Taip.

– Tačiau šios pataisos skirtos ne kalbant apie darbų rašymą savo vardu, o apie akademinių darbų rašymą ne savo vardu, kai juos nusiperka kitas asmuo.

– Aš manau, kad taip niekas nerašo. Va būtent, kad nusiperka ir ką jis su tuo darbu padaro – ar jis nubraukia mano pavardę, ar dar kur nors pristato. Čia jau yra kita medalio pusė.

– Bernardo Gailiaus tekstas, kuriuos dalinatės „Facebooke“, yra būtent apie tai – apie atsakomybę dėl prekybos mokslo darbais.

– Jūs suformulavot labai teisingai. Atsakomybę dėl prekybos mokslo darbais. Bet kuris mokslų daktaras privalo rašyti mokslo darbus. Jis rašo už dyką juos? (juokiasi). Rašo iš neturėjimo ką veikti? Jis rašo tam, kad pragyventų, suprantant, kur visas šuo pakastas. Ir tokia formuluotė užkerta kelią visiems mokslininkams rašyti mokslo darbus. Negalima apgaudinėti. Ir apgaudinėja studentas. Negalima pateikti svetimo darbo savo vardu. Tai daro studentas. Kuo čia dėtas rašytojas?

– Bet rašytojas, tikriausiai, žino, kad rašo darbą tam studentui.

– O iš kur jis gali žinoti?

– Nes, tikriausiai, ateina pas jį studentas, pasiūlo pinigų sumą ir žmogus su tuo sutinka. Taip dažniausiai atrodo prekyba rašto darbais.

– Gerai pagalvokit – o dabar jūsų straipsnį kas nors paims, parašys kitą pavardę ir paskelbs kaip savo. Kas tada bus?

– Tokiu atveju būtų galima imtis teisinių priemonių ir įrodyti, jog tekstas jau buvo publikuotas. Įrodyti, kad tai plagiatas, o ne prekyba.

– Apie tai ir šneku. O čia parašyta – ne, žurnalistą bausti už tai, kad parašė svetimą darbą. B.Gailiaus tekste pasižiūrėkite N.Putinaitės žodžius. Ji taip ir formuluoja.

– Ar galite suformuluoti, kokia yra jūsų nuomonė apie tuos žmones, kurie žino, jog rašo darbą, kuris bus publikuotas ne jų vardu?

– Tai jie yra sukčiai lygiai tokie patys, kaip ir tie studentai, kurie darbus pateikia ne savo vardu. Tai yra bendrininkavimas. Ir tuomet atsakomybė yra bendra, be jokių kalbų.

Trečiadienio vakarą Vilniaus universitetas pateikė savo komentarą dėl A.Smetonos įrašo feisbuke: „Šie p. Smetonos teiginiai yra šokiruojantys ir visiškai nepriimtini. Jei informacija apie mokslo darbų pardavinėjimą pasitvirtintų, tai būtų skaudus smūgis akademinės bendruomenės nario vardui. Kartu informuojame, jog fakulteto akademinės etikos komisija dėl viešai išsakytų teiginių nedelsiant pradės tyrimą siekiant nustatyti, ar buvo padaryti akademinės etikos pažeidimai.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius