Viešėdama Tbilisyje trupė dalyvavo susitikime su Šota Rustaveli teatro ir kino universiteto bendruomene. Režisieriaus Aido Giniočio rengtame praktiniame seminare būsimi Gruzijos aktoriai buvo supažindinti su savitu „Atviro rato“ spektaklio kūrybos metodu.
Keturiuose Gruzijos miestuose (Tbilisyje, Batumyje, Potyje, Zugdidyje) teatras iš viso suvaidino penkis spektaklius rusų kalba. Daugiau nei prieš metus karinių neramumų išvargintos šalies publika itin jautriai priėmė autobiografiniais aktorių prisiminimais paremtame spektaklyje nuskambėjusias laisvės, patriotizmo temas. Teatro kūrėjai buvo apdovanoti ne tik šiltais aplodismentais, bet ir ypatingu dėmesiu – po spektaklių žiūrovai rinkdavosi į užkulisius, norėdami asmeniškai padėkoti, pasidalinti savo įspūdžiais.
Aktorių įspūdžiai iš gastrolių:
VESTA Aš prisimenu, kad tik išlipus iš lėktuvo Gruzijoje, apėmė keistas jausmas. Aš pajutau, kad čia norėsiu sugrįžti dar ne kartą.
JUSTAS Pirmas dalykas, kuris įsiminė Tbilisyje – ant kalno stovinčios moters statula. „Motina Gruzija“ vienoje rankoje laiko indą, simbolizuojantį šalies vaišingumą, o kitoje – kardą.
AGNĖ Kiekvieno miesto šeimininkai stengėsi mums viską aprodyti, pavaišinti, pradžiuginti mielomis staigmenomis. Atsimenu kaip Batumyje po spektaklio grįžome ilsėtis į viešbutį. Jau ruošėmės miegoti, kai buvome pakviesti dar kartą susitikti su šeimininkais apačioje. Ten mūsų laukė milžiniškas tortas su lietuvišku užrašu „Atviras ratas“.
MARIJA O aš vis prisimenu visų keturių aplankytų miestų teatrų duris. Ir mažyčius grimo kambarius, prieš spektaklius pakvimpančius saldžia gruziniška kava.
EIMANTAS Po spektaklio festivalyje „Tbilisi International“ prie manęs priėjo vienas žiūrovas ir pasakė: „Aš niekada nebuvau matęs tokio teatro, kuriame nebūtų dailininko kurtų kostiumų, scenografijos, muzikos, specialaus apšvietimo... Jūs buvote viskas – ir istorija, ir jos personažai, ir gatvė, ir saulė, ir lietus, ir vėjas. Ačiū, kad priminėt tai, ką buvau pamiršęs – svarbiausia scenoje yra aktorius.“
IEVA Po kiekvieno spektaklio kartodavosi vienas ir tas pats – kaupdavosi ašaros, drebėdavo rankos, nejučiom ieškodavau kolegų akių... Kai bent kartą gyvenime pajauti, kad tavo darbas, tavo kūryba, tavo teatras yra reikalingas ne tik tau pačiam, tai įsirėžia visam gyvenimui – tampa lyg kokiu randu, kurio jokia plastinė operacija nepanaikins. Esu laiminga, kad parsivežiau tokį randą...
GIEDRIUS Man didžiulį įspūdį paliko karinio konflikto zona. Į vienuolyną mus lydintis režisierius Gela Kandelakhi nusišypsojo: „Tikiuosi, kad jūsų trupėje nėra bailių“. Po keleto minučių mes privažiavom minų laukus. Būriai išminuotojų dirbo savo darbą abiejose kelio pusėse, per porą metrų nuo pravažiuojančių civilių mašinų. Stebint šį vaizdą per langus, šurmulys mūsų autobuse pritilo.
VYTAUTAS Kai atvykome į vienuolyną Nikozos kaime, esantį vieno kilometro atstumu nuo pernykščio Pietų Osetijos karo židinio – Cchinvalio, kunigas Isaiah mums parodė subombarduotą pastatą prie savo cerkvės. Tame pastate buvo slepiamasi tą naktį, kai jį sugriovė 32 rusų bombos. „Karas apvalo – pasakė jis su šypsena – ir tada pasimato tikrasis žmogaus veidas“. Stipriausias ir šviesiausias visos kelionės įspūdis – šito žmogaus veidas.
JONAS Neįmanoma pamiršti ašarų gruzinų akyse, kai jie pasakodavo apie neseniai įvykusį karą jų žemėje, nusinešusį aštuonis tūkstančius gyvybių.
ALGIRDAS Įsiminiau nuostabų Levan Tsuladze tostą: „Po mirties visi nueisime į rojų. Ten svarbiausia susirasti medį. Kairėje pusėje nuo jo mūsų lauks brangiausi draugai. Mes kartu susėsime prie didelio stalo ir dainuosime nuostabias dainas. Juk rojuje visi puikiai dainuoja! O tai žinant, gyvenimas žemėje tampa šviesesnis“.
BENITA O aš prisimenu kaip kelionės pabaigoje, pavargę ir išsiilgę Lietuvos laukėme skrydžio namo. Staiga netoliese stovėjęs vyriškis, visų nustebimui, mus užkalbino ne gruzinų, o lietuvių kalba: „Kaip gera girdėti žmones, kalbančius lietuviškai Tbilisyje! “. Taip mus atgal į namus išlydėjo Lietuvos ambasadorius Gruzijoje.
JUDITA Septynios dienos Gruzijoje kaip visas mėnuo: saulė, palmės, kalnai, šypsenos, tostai, spektakliai, mandarinai, nuovargis, kelias, vienuolynai, gruzinų ir lietuvių liaudies dainos ir ilgi ilgi atsisveikinimai.
