Karlas Schlögelis – vokiečių istorikas, kurio pagrindinė tyrimų sritis – Rytų Europos istorija. Jo veikalai buvo apdovanoti daugeliu prestižinių premijų, šiuo metu jis dėsto Rytų Europos istoriją Europos universitete Frankfurte prie Oderio. Šio autoriaus knyga „Teroras ir svajonė. Maskva 1937“ (iš vokiečių k. vertė Valdemaras Kvietkauskas; „Tyto alba“, 2013) – monumentalus veikalas, skirtas Sovietų Sąjungos sostinei, kai Stalino diktatūra buvo pasiekusi savo apogėjų. Tai knyga, atskleidžianti stalininio režimo stiprėjimą ir siautėjimą, ir drauge – naujosios visuomenės kūrimą. Maskva, kurioje teroras neatsiejamai susipynė su svajonėmis apie idealią sovietų visuomenę, knygoje iškyla prieš akis kaip sostinė, kuri tuo metu lėmė pasaulio istorijos eigą. Tačiau kaip įmanoma patirti ir suprasti šį miestą? Profesorius Karlas Schlögelis miestą atranda klajodamas. Erdvinį miesto pavidalą jis suvokia ir analizuoja kaip svarbų empirinį šaltinį savo Rytų Europos miestų kultūros istorijai.
Vasario 20 d. 17 val. Vilniaus universitete (Universiteto g. 7) 211 auditorijoje autorius kalbės apie istoriją, apie Maskvą, ir apie klajojimą kaip būdą miestui tirti. Renginį organizuoja Vilniaus universitetas, Europos Humanitarinis Universitetas, Goethe institutas Lietuvoje, leidykla „Tyto alba“. Susitikimas su prof. Karlu Schlögeliu vyks vokiečių-lietuvių kalbomis, įėjimas laisvas.
Michaelas Brooksas – kvantinės fizikos daktaras, mokslo populiarintojas, mokslo komunikacijos specialistas iš Jungtinės Karalystės, knygos „13 protu nesuvokiamų dalykų” (iš anglų k. vertė Mikas Vengris; „Tyto alba“, 2013) autorius, „NewScientist“, „New Statesman“, „The Huffington Post“ žurnalistas.
Vasario 21 d. 16 val. VU Centrinių rūmų Aula Parva salėje M. Brooksas skaitys viešą paskaitą, kurioje bus nagrinėjami stereotipai apie mokslą ir mokslininkus. Pasak lektoriaus, „po Antrojo pasaulinio karo žmonės nekentė mokslininkų. Vis dėlto šiomis dienomis mokslininkai, bent jau kai kurie, yra visuomenės pažibos. Deja, šis naujas susižavėjimas nepigiai atsiėjo. Siekdamas užkariauti žmonių širdis, mokslas pateikė save kaip teritoriją, kurioje vyrauja nepaprastai aukšto IQ, kiek robotiški, itin nemandagūs ir bendrauti nelabai mokantys asmenys. Tuo tarpu mokslo atradimai pateikiami kaip tiksliai apibrėžtų metodų produktai, kuriuos gauna objektyvių, beaistrių, tik mokslinės tiesos beieškantys individai. Tačiau realybė – visiškai kitokia.” Susitikimą su M. Brooksu organizuoja Britų Taryba, paskaita vyks anglų kalba, įėjimas laisvas.
Norintieji išgirsti apie aktualiausias šiuolaikinio mokslo problemas ir su mokslu susijusius stereotipus, tačiau neturintys galimybės dalyvauti nei Vilniaus knygų mugėje, nei dr. M. Brookso paskaitoje, šį autorių gali išvysti savo kompiuterio monitoriuje. Šeštadienį, vasario 22 d. jis apie mokslą kalbės „TEDx Vilnius 2014“ pirmojoje sesijoje (9.00-10.30).
