Šiemet į Klaipėdą sugrįžta jau 51 Jūros šventė. Prieš septyniasdešimt šešerius metus, dalyvaudamas Jūros dienos renginiuose Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona pažymėjo: „Mūsų brolenių kova dėl Baltijos pajūrio laisvės buvo kruvina kova. Dabar mes vėl branginame jūrą ir mūsų pareiga kietai įsitvirtinti prie jūros ir budriai ją saugoti. Budėkite, visa Lietuva jums padės! Bendromis tautos pastangomis kelkime pajūrio gyventojų gerovę. Mūsų jūra, mes jos niekam ir niekuomet neatiduosim.“
Daugelis pirmosios Jūros dienos renginių tapo tradiciniai: žuvusiems jūroje vainiko nuleidimas, įspūdinga eisena su fakelais per miestą, vandens karnavalas ir kita. Po 1934 m. vėliau surengtose šventėse, be jau tapusių tradicinėmis, atsirasdavo naujų ceremonijų bei renginių – 1936 m. Klaipėdoje vykusioje akademinėje Jūros dienoje dalyvavo visų Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai, šventę plačiai nušvietė ir skatino joje dalyvauti 1935 m. įsteigtas žurnalas „Jūra“. Tų metų šventės programą papildė prasminga ceremonija – ant molo apie 1500 studentų davė iškilmingą priesaiką jūrai ir Tėvynei.
1963 m. laikomi Jūros švenčių atgimimo metais – tuomet sovietų karinės jūrų pajėgos Klaipėdoje surengė savo dienos paminėjimą. Liepos 18-21 d. iš Karaliaučiaus atplaukę kariniai kateriai ir povandeniniai laivai demonstravo techniką, vyko jūreivių irklavimo varžybos.
Nuo 1964 m. Jūros švenčių renginiuose militaristinius akcentus ima keisti miestiečiams artimesni šventiniai renginiai – būtinu šventės personažu tampa Neptūnas, didelio susidomėjimo sulaukia pirmoji karnavalinė eisena miesto gatvėmis. 1965 m. Jūros šventės sudėtine dalimi tapo „Žalgirio“ stadione vykusi dainų ir šokių šventė. Vėlesniais metais vykusios Jūros šventės buvo pažymimos svarbiais miestui kultūriniais įvykiais – 1971 m. Jūros šventės metu atidaromas Kraštotyros muziejus, Danės skverelyje atidengiama Žvejo skulptūra. Nuo 1972 -ųjų iki šių dienų Jūros šventės labiausiai lankomu įvykiu tampa prekybinė mugė po atviru dangumi.
2000 metais įkuriama VšĮ „Jūros šventė“, kuriai savivaldybės Kultūros skyrius perduoda renginio šeimininko teises. Vis didėjantis ir visomis kryptimis besiplečiantis renginys savo kulminaciją pasiekė 2002 metais, kuomet Klaipėda minėjo savo 750 metines. Nuo rugpjūčio 1 iki 4 d. vykusi Jūros šventė miestiečius ir svečius kvietė į daugiau nei 100 renginių, kuriuose dalyvavo virš 600 atlikėjų.
Vienu didžiausiu šių laikų Jūros šventės įvykiu yra laikoma tautodailės mugė – čia į nesibaigiantį 3 dienų prekybinį šurmulį iš visos Lietuvos suvažiuoja arti 300 savo dirbinius parduodančių meistrų ir pardavėjų. Kitas išskirtinis Jūros švenčių bruožas – tai meniniai šventės akcentai ir renginių zonos šventinis puošimas originaliais meniniais akcentais, išradingai dekoruoja Klaipėdos senamiestį, o tai dar labiau išskiria Jūros šventę ir patį miestą iš kitų panašių įvykių Lietuvoje.
Puoselėdami senąsias tradicijas, organizatoriai ypatingą dėmesį skiria šventės jūriniams akcentams – kaip pirmojoje, taip ir šiais laikais vykstančiose šventėse pagerbiami jūrininkai, rengiama vainikų žuvusiems jūroje nuleidimo ceremonija, Jūrininkų vakaras, oriai šventinėse eisenose žygiuoja miesto jūrinių ir uosto organizacijų atstovai.
2005 metai ir Klaipėdos miestui ir VšĮ „Jūros šventė“ buvo ypatingi tuo, kad pirmą kartą miesto kultūrinių renginių istorijoje į šventės programą buvo įtraukti tarptautiniai jūriniai renginiai – senųjų burlaivių festivalis „Baltic sail 2005“ ir Nord LB banko tarptautinė sportinių jachtų regata „Nord LB Sprint cup 2005“.
Dar daugiau burių Klaipėdą papuošė pernai, kai į Jūros šventę užsuko didžiųjų burlaivių regata „The Tall Ships' Races“. Danės upės ir uosto krantinėse švartavosi daugiau nei 100 burlaivių ir jachtų, tarp jų net 18 didžiųjų A klasės, didesnių nei 40 metrų. Keturias dienas ir naktis Klaipėdoje vyko įspūdinga jūrinė šventė – koncertai miesto aikštėse ir krantinėse, laivų lankymas, įgulų paradas miesto gatvėmis, sporto varžybos, apdovanojimų ceremonija ir šventiniai fejerverkai – visa tai paliko nepakartojamus prisiminimus ne tik klaipėdiečiams bei miesto svečiams, bet ir daugiau nei 3000 uostamiestyje apsilankiusių laivų įgulų narių, kurių didesnė pusė buvo 15–25 metų amžiaus jaunimas.
